Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti.
„Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje. Taigi tam tikra prasme ukrainiečiai kovoja ir už ATR palikimą, – sakė Lietuvos parlamento vadovė konferencijoje „Abiejų Tautų Respublika Europoje“. – Tik būdami vieningi ir ryžtingi įveiksime kažkada Abiejų Tautų Respubliką sužlugdžiusias aplinkybes ir apginsime Respublikos paveldą.“
Kalbėdama apie paramą ir pagalbą Ukrainai Lietuvos Seimo vadovė išskyrė tris šiuo metu aktualiausius žingsnius.
„Pirmiausia, mano nuomone, svarbu toliau tiekti įvairiapusę ginkluotę, kad padėtume Ukrainai apginti savo laisvę, atkurti teritorinį vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms“, – sakė ji.
„Antras svarbus žingsnis – kuo greičiau Ukrainai suteikti oficialų Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą, todėl tikimės teigiamos Europos Komisijos nuomonės. O trečia, jau dabar svarbu kurti Ukrainos solidarumo patikos fondą, kuris padės po karo atstatyti Ukrainą ir pradės didelių investicijų programą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Lenkijos sostinėje Lietuvos Seimo pirmininkė taip pat susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek) ir Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu (Tomašu Grockiu).
Numatyta, kad ji lankysis Lenkijos žydų istorijos muziejuje POLIN, susitiks su Varšuvos lietuvių bendruomene.
Abiejų Tautų Respublika – 1569–1795 metais egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė.
1791 metais gegužės 3-iąją priimta šios Respublikos Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje.
Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
