Seime jau kalbama ir aptariama Greitosios medicinos pagalbos reformą, kurios pagrindinis klausimas – centralizacija. Įstatymo priėmimas planuojamas gegužės 12 dieną.
Apie pertvarką visoje šalies GMP sistemoje šnekama ne pirmus metus ir pagal numatomą centralizacijos planą tokia pagalba, tikėtina, bus koncentruojama 5-iuose centruose – didžiuosiuose šalies miestuose. Be to, planuojama įsteigti Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, tik dar neaišku, kokiame mieste -Vilniuje ar Kaune – bus tarnybos centras.
Tačiau GMP pertvarka patenkinti ne visų miestų medikai – manoma, kad centralizacijos planas ruošiamas skubotai ir iki įsigaliojimo, kitų metų sausio 1 dienos, jis nebus tinkamai parengtas.
Skirta per mažai laiko
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovė Rūta Ramoškienė įsitikinusi, kad GMP reformai įgyvendinti skirta per mažai laiko, jog pertvarka bus tinkamai pasiruošta.
„Pertvarka nėra netikėta, bet nebuvo diskusijų apie ją. Reforma neparengta ir pateikta skubota, o įsigalioti jau turi kitų metų pradžioje. Tačiau nėra pateikta jokio plano, kaip reformos procesas vyks, kaip veiks dispečerinė, kiek darbuotojų dirbs, kaip bus inventorizuotas turtas ir kam perduotas. Nėra jokio konkretumo, o tai labiausiai ir baimina“, – kalbėjo R. Ramoškienė ir tęsė:
„Kalbama, kad reformai atklikti lėšos bus gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tačiau, jeigu tos lėšos neateis, arba bus gautos tik kitų metų pavasarį arba vasarą, o įstaigų centralizacija jau įvykusi, tai kaip dirbs įstaigos be pinigų? Manu, kad tuo klausimų turi vykti diskusijos Seime, nes nėra parengtų papildomų teisės aktų, o yra tik pateiktas įstatymas, kad pasikeis GMP stoties pavaldumas – perduotas valstybei.“
Reforma neramina
Pasak R. Ramoškienės, reformoje labai daug neaiškumų, apie kuriuos nekalbama.
„Netgi nėra išspręstas GMP stočių darbuotojų darbo užmokesčio klausimas. Kalbama, kad jis visiems bus vienodas. Kodėl vienodas? Nenorime turėti blogesnes darbo sąlygas nei yra dabar. GMP medikų darbas – sudėtingas ir turime jį atlikti gerai. Be to, yra daug niuansų, kurie turi įtakos darbui. Tai ir pandemija, ir karas Ukrainoje. Dar po visų pandemijos padarinių nesijaučiame stabiliai, o čia tokios permainos, kurioms nepasiruošta“, – sunerimusi kalbėjo apie artėjančią reformą Panevėžio miesto GMP stoties vadovė.
Įsteigs vieną tarnybą
Panevėžio miesto GMP stotyje apsilankė du Seimo nariai „valstiečiai“ Deividas Labanavičius ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jie panoro su įstaigos vadove aptarti reformos planus.
„Pertvarka susijusi su visos medicinos sistemos pertvarka šalyje, tačiau pristatoma atskirais gabalais ir pirmiausia palies GMP tarnybas. Seime buvo patiektas pirmas pateikimas ir pradėtas svarstyti GMP reforma – centralizacija. Lietuvoje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos, 17 iš jų yra viešosios įstaigos su padaliniais, kurios pavaldžios vietos taryboms ir dvi privačios“, – suskaičiavo įstaigas D. Labanavičius ir sakė, kad reformos metu bus įsteigta viena GMP tarnyba, kuri bus pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, su penkiais regioniniais padaliniais.
Gali nelikti padalinio
Pasak D. Labanavičiaus, toks vienas regioninis padalinys atsirastų ir Panevėžio mieste.
„Sunerimusi tokiu reformos keliu ir aptarti jį pakvietė Panevėžio miesto GMP stoties vadovė R. Ramoškienė. Išgirdome, kokios baimės dėl reformos kamuoja panevėžiečius ir drauge su medikų bendruomene aptarėme klausimus, kokia reforma turi būti. Viena iš baimių, kad įsigaliojus reformai, Panevėžio regiono padalinio gali nelikti“, – pasakojo D. Labanavičius ir teigė, kad norima užbėgti už akių, jog Panevėžio miesto GMP nebūtų panaikintas.
Centralizacijos nebijo
Panevėžietis Seimo narys D. Labanavičius sako, kad daugiausiai baimių kelia centralizacijos pradžia – 2023 m. sausio 1 diena.
„Medikų bendruomenė mano, kad procesas prasidės labai greitai ir jam nebus tinkamai pasiruošta. Juolab kad yra labai daug kitų problemų – geopolitinė padėtis, pandemijos padariniai, kurios turi įtakos medikų darbui. Medikai nėra nusiteikę prieš GMP centralizaciją, bet tam reikia daugiau laiko bei su medikais aptarti visus reformos klausimus, kad nebūtų padaryta klaidų. Tam pritarė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir sakė, kad bus atsižvelgta į pasiūlymus bei nebus skubama“, – kalbėjo parlamentaras ir teigė, kad naujas darinys GMP tarnyba su regioniniais padaliniais bus pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai.
Reikia daugiau laiko
Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga mano, kad niekas greitai nesidaro.
„Tokiai pertvarkai tinkamai padaryti reikia daugiau laiko. Juk reikia ne tik įsteigti GMP tarnybą su 5 regioniniais padaliniais, bet ir inventorizuoti visą turtą, jį perduoti. Be to, įsteigti struktūrą, kuri po centralizacijos veiktų normaliai. Turi būti aišku, kur bus pagrindinis koordinacinis centras, kur vyks mokymai. Dabar viso to nėra, yra tik pateiktas įstatymas, kad GMP tarnybos steigėjų tampa valstybė ir tiek“, – aiškino A. Veryga ir teigė, kad nuoširdžiai netiki, kad GMP stočių reforma įsibėgės nuo kitų metų sausio mėnesio pradžios.
Nori daugiau informacijos
Anot Seimo nario, GMP stočių reformos data turėtų pasikeisti.
„Žinau visų reformų rengimo gebėjimus ir žinau, kaip vyksta darbai. Todėl nereiškia, kad reformos pradžia ir bus 2023-ųjų metų pradžia. Klausimo svarstymas turėtų užtrukti, nes visokių netikslumų iškils. Be to, dabar yra ir kitų svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti. Tie darbai susiję su ukrainiečiais“, – kalbėjo A. Veryga ir sakė, kad jam – labai svarbu žinoti, ką apie reformas galvoja Panevėžio miesto GMP stoties bendruomenė, todėl ir atvyko į Aukštaitijos sostinę.
