Saulė tęsia savo triukšmingą elgseną, kuomet beveik kasdien nuo pat sausio vidurio įvyksta jos blykstelėjimai ir vainikinės masės išskyrimai.
Tai reiškia, kad įvyko tai, kas buvo neišvengiama — kai kurie iš tų išsiveržimų plūstelėjo Žemės kryptimi.
Kosminių orų prognozių centras „Space Weather Prediction Center“ JAV Nacionalinėje vandenynų ir atmosferos administracijoje (NVAA) ir Britanijos meteorologijos tarnyba artimiausioms porai dienų paskelbė apie lengvas ir vidutines geomagnetines audras.
Tai nereiškia, kad mums reikėtų dėl ko nors nerimauti. Tiesą sakant, kelias paskutines dienas mus jau buvo pasiekusios lengvos ir vidutinio smarkumo geomagnetinės audros, kurių stiprumas penkių lygių saulės audrų skalėje buvo G1 ir G2.
Šis lygis rodo, kad yra galimi aukšto dažnio radijo signalų pablogėjimai šiaurinėse platumose ir gali prireikti imtis korekcinių veiksmų palydovams.
Galimi elektros tinklo svyravimai ir tam tikri sutikimai migruojančių gyvūnų veikloje.
Taip pat gali pasirodyti ar padidėti šiaurinės ir pietinės pašvaistės.
Saulės audros yra gana įprasti kosminių orų reiškiniai, vykstantys visuomet, kai išauga mūsų Saulės aktyvumas. Dėl to vainikinės masės išmetimai ir saulės vėjai sukelia Žemės magnetinio lauko ir aukštutinės atmosferos sutrikimus.
Vainikinės masės išmetimai reiškia, kad Saulės vainikas – labiausiai išorinis jos atmosferos regionas, išsiveržia ir į kosmosą išmeta plazmą ir magnetinius laukus. Jei vainikinės masės išmetimai yra nukreipti į Žemę, tuomet Saulės išmetimo smūgio susidūrimas su Žemės magnetiniu lauku gali sukelti geomagnetinę audrą, dar vadinamą saulės audra.
Saulės vėjai pasklinda iš Saulės vainiko „skylių“. Tai yra vėsesni, mažiau tankūs Saulės atmosferos plazmos regionai, kuriuose esama daugiau atvirų magnetinių laukų. Tokie atviri regionai leidžia saulės vėjams lengviau ištrūkti, dideliais greičiais pučiant elektromagnetinę spinduliuotę į kosmosą; jei skylė yra atsukta į Žemę, tie vėjai gali pūsti tiesiai į mus.
Kuomet įelektrintos dalelės iš Saulės susiduria su Žemės atmosfera, išilgai Žemės magnetinio lauko linijos jos yra nukreipiamos į ašigalius, kur patenka į viršutinius atmosferos sluoksnius ir sąveikauja su ten esančiomis molekulėmis.
Ši sąveika jonizuoja molekules ir priverčia jas švytėti — tai yra pašvaistė.
Remiantis „Space Weather“ pašvaisčių prognoze, kovo 14 ir 15 d., pagal dešimties taškų Kp geomagnetinio aktyvumo indeksą, didžiausias lygis buvo atitinkamai Kp 6 ir Kp 5. Tai reiškia didelę ryškių, dinamiškų pašvaisčių ir pašvaistinių vainikų tikimybę, todėl tai buvo labai tinkamas metas jas vaikytis naktiniame danguje.
Jei jums atrodo, kad pastaruoju metu saulė yra labiau aktyvi, tai taip iš tiesų ir yra.
Šiuo metu sparčiai judame link saulės maksimumo, kuomet saulės magnetinis laukas yra pats stipriausias. Kadangi Saulės magnetinis laukas kontroliuoja jos aktyvumą, tai reiškia, kad išvysime išaugusį saulės dėmių, saulės pliūpsnių ir vainikinės masės išmetimų skaičių. (Saulės dėmės yra laikini stiprių magnetinių laikų regionai, kurie susiformuoja, kuomet susipainioja saulės magnetinis laukas).
Prognozuojama, kad saulės maksimumas vyks apie 2025 metų liepą. Yra sunku prognozuoti, koks aktyvus bus bet kuris ciklas, tačiau tam tikri ženklai rodo, kad mes galimai žengiame į stipriausią iki šiol fiksuotą ciklą.
Galingesnės saulės audros gali pridaryti daugiau rimtesnių problemų, taigi, belieka viltis, kad mūsų žvaigždė išlaikys šiokį tokį santūrumą.
Geomagnetinį aktyvumą Lietuvoje kasdien galite sekti gismeteo.lt. Artimiausiomis dienomis šalyje vyraus nedidelis suaktyvėjimas, kurio Kp indeksas sieks 2-4 balus.