Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Laisvės aikštėje, ant J. Miltinio dramos teatro pastato sienos atidengta atminimo lenta „Laisvę Lietuvai“. Ją kartu su Panevėžio miesto meru Ryčiu Račkausku atidengė sovietmečiu už laisvę kovojęs ir žodžių „Laisvę Lietuvai“ užrašo vienas iš autorių – Robertas Boveris.
„Karo Ukrainoje kontekste dar kartą galime įsitikinti kiekvieno žmogaus asmeninio indėlio svarba. Blogio imperijos klestėtų, jei žmonės nuolankiai paklustų ir nesipriešintų. Būtent pasipriešinimo ženklai sukuria sniego gniūžtės efektą, kuris anksčiau ar vėliau lemia tiesos pergalę prieš melą ir blogį. Šiandien čia atidengsime lentą, įamžinančią drąsių jaunuolių aiškią pilietinę poziciją. Šis užrašas, drauge su lavina kitų įvykių kūrė nepakantumo okupacijai atmosferą ir atvedė mus iki Kovo 11-osios. Šiandien vieną šio istorinio pasipriešinimo simbolio autorių matome čia. Leiskite asmeniškai pareikšti Jums gilią pagarbą ir padėkoti už tų dienų drąsą“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Man didelė garbė būti pakviestam čia, įamžinant to meto įvykius. Labai gaila, kad šalia manęs jau nebėra Alberto Bukausko, su kuriuo mes 1972 m. užrašėme šiuos žodžius „Laisvę Lietuvai“. Nors mes gimėme ir užaugome jau okupuotoje Lietuvoje, visada tikėjome, kad Lietuva atgims ir vėl bus laisva. Susitikdavome grupelėmis ir kalbėdavomės apie Lietuvą, kas mūsų laukia ateityje. Po R. Kalantos aukos pakilo visa Lietuva. Nutarėme netylėti ir mes. Kodėl mes pasirinkome būtent šią vietą? Tuo metu Panevėžio dramos teatras buvo garsus savo spektakliais ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. O mes norėjome pasakyti pasauliui, kad Lietuva garsi ne vien tik savo kultūra, bet ji nepamiršo ir partizanų išlieto kraujo, tremtinių kančios. Mes tikėjome, kad visada bus žmonių, kurie aukodami save, savo ateitį, kovos už Lietuvos laisvę. Tokie buvome ir mes. Mūsų karta atvedė Lietuvą į atgimimą, į Sąjūdį, į Kovo 11-tąją – tad švęskime ją, tačiau nepamirškime, kokia trapi yra mūsų iškovota laisvė“, – sakė Robertas Boveris, vienas iš užrašo „Laisvę Lietuvai“ iniciatorių.
Neištrinta istorija
1972-ųjų birželio 3-iosios naktį ant Panevėžio dramos teatro pastato sienos nacionalistinį įrašą „Laisvę Lietuvai“, protestuodami prieš Rusijos okupaciją, paliko 1-osios vidurinės mokyklos (dabar J. Balčikonio gimnazijos) bendraklasiai, septyniolikos ir aštuoniolikos metų panevėžiečiai Robertas Boveris ir Albertas Bukauskas.
Užrašas baltomis didžiosiomis, 40 cm dydžio raidėmis netrukus buvo skubiai nutrintas, o jaunuoliai sulaikyti. KGB Panevėžio skyrius dėl šio įvykio tyrimą tęsė kone dvejus metus. Jo dokumentai iki šiol saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.
Antisovietinės akcijos
Specialiame 1974 m. parengtame dokumente teigiama, kad tokią miestiečių protesto akciją paskatino tuomečiai Kauno įvykiai. 1972-aisiais gegužę viešai susideginus lietuvių disidentui Romui Kalantai, visoje šalyje išplito antisovietinės akcijos. Viena po kitos jos pasipylė ir Panevėžyje.
Tais metais Aukštaitijos sostinėje užfiksuota 17 protesto išraiškų dėl sovietinės okupacijos, 1973 m. – 13. Užrašą „Laisvę Lietuvai“ palikę jaunuoliai nuo bausmės už tokį akibrokštą neišsisuko. Vaikinai, archyvo duomenimis, buvo „profilaktuoti“ pareiškiant jiems oficialų įspėjimą.
Svarbų įvykį įamžino kitaip
Praėjusius penkiasdešimt metų nuo šio įvykio Panevėžio miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos įamžinti šį svarbų įvykį.
„Kreipėmės į Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisiją, pristatėme istorinę medžiagą bei archyvinius dokumentus ir džiaugiamės, kad komisija tokiai idėjai pritarė“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.
