Šylant orams, vandens telkinių ledas yra ypač nesaugus, todėl reikia būti budriems ir atsargiems, įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Jo teigimu, per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių, dalis jų – įlūžus ledui.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 400 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 106 skenduolius, trys iš jų – vaikai. Taip pat išgelbėti 38 žmones, iš jų penki – vaikai.
Anot centro, svarbu pasirūpinti vaikų saugumu – neleisti vienų mažamečių prie užšalusių vandens telkinių, mokyti juos elgesio ant ledo taisyklių, perspėti apie pavojus ir kaip gelbėtis įvykus nelaimei.
„Ypač atsargiems reikia būti, jei vandens telkiniai yra arti namų, šalia ugdymo įstaigų ar pakeliui į jas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pavojingi yra ne tik dideli vandens telkiniai, bet ir mažesni – maži tvenkinukai, lauko baseinai prie namų, melioracijos grioviai, nuotekų duobės“, – rašoma pranešime.
Centro teigimu, prie tokių vandens telkinių turėtų būti apribotas vaikų patekimas – jie turėtų būti užtverti, uždengti.
Specialistai taip pat primena, kad pavieniams žmonėms žiemą ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Įlūžus ledui, centras pataria nepanikuoti, karštligiškai nesikabinti už ledo krašto, bandyti užplaukti ant ledo, nenusivilkti drabužių, o išlipus ant kranto kuo greičiau ieškoti pagalbos.
Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia įvertinti situaciją, nuraminti jį ir pranešti 112. Tada – šauktis kitų žmonių pagalbos, neduoti skęstančiajam rankos, nesiartinti prie žmogaus arčiau nei 10 metrų atstumu, geriausia jam būtų paduoti šaką, slidę, lazdą ar panašų tvirtą daiktą.
Skęstantįjį ištraukus ant kranto, jeigu jis be sąmonės, patikrinti jo kvėpavimą ir pulsą. Jeigu jo nėra, reikia gaivinti. Jeigu išgelbėtasis sąmoningas, reikia jį palydėti į šiltą patalpą, padėti sušilti, negalima trinti jo odos, duoti alkoholio.
