Šunų išmatos ir šlapimas gamtos rezervatuose susikaupia tokiais kiekiais, kurie gali pakenkti laukinei gamtai, rodo naujas tyrimas.
Analizės metu nustatyta, prie pėsčiųjų takų esančios žemės pertręšimas azotu ir fosforu gali pasiekti tokį lygį, kuris dirbamoje žemėje būtų laikomas neteisėtu.
Mokslininkai tokias išvadas gavo suskaičiavę šunų skaičius per 18 mėnesių keturiuose gamtos rezervatuose, esančiuose Gento priemiesčiuose, Belgijoje. Jų teigimu, panaši situacija būtų visoje Europoje, kurioje gyvena apie 87 milijonai šunų.
Šunys yra šeriami namuose ir tuomet pasivaikščiojimų metu jie išskiria į aplinką maistines medžiagas, kurių per metus vidutiniškai paliekama apie 11 kg azoto vienam hektarui ir 5 kg fosforo, apskaičiavo tyrėjai.
Tai panašus taršos lygis į tą, kuris, kaip žinoma, oru yra transportuojamas iš ūkių, pramonės ir eismo dūmų, svyruojantis nuo 5 iki 25 kg azoto, kas reiškia, kad šunų ekskrementų ir šlapimo poveikis yra tikrai reikšmingas.
Daugybė šunų vedžiotojų mano, kad palikus jų šunų ekskrementus gamtoje, tai nedarys jokios žalos.
„Buvome nustebinti išvydę, koks didelis maistinių medžiagų indėlis gali atsirasti iš šunų,“ – sakė profesorius Pieter De Frenne iš Gento universiteto, kuris vadovavo šiam tyrimui. „Atmosferinio azoto indėlis iš žemės ūkio, pramonės ir eismo pelnytai sulaukia daug politikų dėmesio, tačiau šiuo atžvilgiu šunys yra visiškai užmiršti.“
Tyrėjai apskaičiavo nelegalius azoto ir fosforo lygius situacijose, kuomet šunys turi būti laikomi ant pavadėlio ir nuo tako gali nuklysti tik po 2 metrus į abi puses. „Šie lygiai yra gana stulbinantys, nes mūsų tyrimas apėmė gamtos rezervatus,“ – sakė jis. „Žinoma, pasivaikščiojimai gamtoje šunims ir jų šeimininkams yra naudingi tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau to neigiami aspektai yra didžiulių maistinių medžiagų kiekių išskyrimas.“
De Frenne sakė, kad daugelyje vakarų Europos valstybių laikomų šunų skaičius yra labai panašus, dėl ko nėra jokių priežasčių manyti, kad situacija kur nors kitur smarkiai skirtųsi nuo tos, kuri buvo nustatyta Gente.
Britanijos labdaros organizacija „Plantlife“ perspėjo, kad azoto tarša yra „viena iš didžiausių grėsmių mūsų laukiniams augalams, kerpėms ir grybams, tačiau mažai kas daroma kovojant su ja“.
Tyrėjai teigia, kad surinkus šunų išmatas pašalinamas beveik visas fosforas, bet tik pusė azoto, nes šunų šlapime yra daug azoto, bet mažai fosforo. Šlapimą išnešti, žinoma, yra sunku. Tyrimo metu nustatyta, kad dideli maistinių medžiagų lygiai gali išsilaikyti net praėjus trejiems metams po to, kai šunys nebūdavo vedžiojami tam tikrose apylinkėse, kuriose anksčiau lankėsi.
„Pirmasis žingsnis yra šunų savininkų supažindinimas su tręšimo poveikiu,“ – sakė De Frenne. „Manau, kad daugelis žmonių tiesiog rinks išmatas. Tačiau šlapimas išliks, ir jis sakė, kad gamtos rezervatų, turinčių jautrias ekosistemas, valdytojai galėtų apsvarstyti galimybę uždrausti šunis, o tai kai kuriose vietose jau daroma siekiant apsaugoti paukščius ir kitą laukinę gamtą.
Rob Stoneman, „The Wildlife Trusts“, Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio atkūrimo direktorius, sakė: „Gamtos rezervatai yra ypatingos gamtos išsaugojimo vietos, kuriose saugoma laukinė gamta ir trapios buveinės. Akivaizdu, kad ekskrementai yra gamtos dalis, tačiau šunų išmatose yra maistinių medžiagų, kurios gali pakenkti pažeidžiamų buveinių ekologijai. Kad ir kur vedžiotumėte savo šunį, svarbu surinkti išmatas, sudėti jas į maišelį ir išmesti į šiukšlių dėžę, kad taip būtų užtikrinta nuolatinė šių laukinių vietovių apsauga, kuria toliau visi galėsime džiaugtis.“
De Frenne sakė, kad kitas tyrimo žingsnis galėtų apimti dirvožemio analizę, siekiant patikrinti dabartinio tyrimo įvertinimus ir išplėsti analizę, į ją įtraukiant namines kates.