Ūkininkai sėja mažiau javų, bet daugiau – rapsų

Autoriusjp
Fotofreepik.com


Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai augant grūdų ir rapsų kainoms, šalies ūkininkai dairosi į pelningiausias kultūras. Planuodami šių metų derlių, jie ypač didelį dėmesį skyrė žieminiams rapsams. Šiemet šių kultūrų pasėlių plotas – rekordinis.

Labiausiai pabrango rapsai

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021-aisiais maistiniai kviečiai pabrango 37 proc., miežiai (išskyrus salyklinius) – 48 proc., tačiau rapsų supirkimo kainos išaugo labiausiai – net 70 proc.

„Toks kainų šuolis ūkininkams buvo kaip tam tikra kompensacija už vasaros karščių sunaikintą derlių. Reikia įvertinti ir tai, kad pernai metų derlius buvo auginamas naudojant dar nespėjusias žymiai pabrangti trąšas“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Pasak ŽŪM specialisto, Lietuvoje didžiausia užaugintų grūdų ir rapsų dalis superkama būtent jų nuėmimo metu. Ūkininkai, turintys galimybę kokybiškai sandėliuoti derlių, galėjo geriau pasinaudoti kainų kilimu.

Rapsų atsargų žemdirbiai parduoti neskubėjo – grūdų supirkėjų sandėliuose pernai buvo saugoma beveik trečdaliu daugiau rapsų nei 2020 metais.

E. Pranckevičius atkreipia dėmesį į tai, kad grūdų rinka yra tarptautinė. Superkamų maistinių ir pašarinių kviečių, pašarinių miežių bei rapsų kainos nepriklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio šalies viduje – jos koreliuoja su pasaulinėmis.

Grūdų eksportas – mažesnis

Kadangi pernai derlius buvo mažesnis nei 2020 metais, lietuviškų javų, ankštinių ir rapsų eksportas sumažėjo 19 proc. ir siekė 4 123 tonų. Iš viso pernai buvo eksportuota 3 392 t javų, 77 t žirnių, 120 t pupų, 533 t rapsų. Javai ir pupos turėjo didesnę paklausą trečiosiose šalyse, o štai Europos Sąjungos šalis labiau domino rapsai ir žirniai.

Pasėlių plotai kasmet auga

Žieminių javų ir rapsų pasėlių plotai Lietuvoje kasmet auga: 2019 m. – 1 196 tūkst. ha,  2020 m. – 1 204,2 tūkst. ha, 2021 m. – 1 213 tūkst. ha.

Šių metų derliui šalies ūkininkai pasėjo šiek tiek mažiau žieminių javų – 887,1 tūkst. ha (pernai – 908 tūkst. ha). Tačiau žieminių rapsų pasėlių plotas (325,9 tūkst. ha) net 10 proc. didesnis nei pernai (296,3 tūkst. ha). „Tikėtina, kad išplėsti šių pasėlių plotus iki rekordinių dydžių paskatino palankios sėjos sąlygos bei itin aukštos rapsų supirkimo kainos“, – teigia ŽŪM specialistas.

Pasaulinio grūdų derliaus prognozės palankios

Tarptautinės grūdų tarybos analitikai prognozuoja, kad  2021–2022 m. pasaulinis grūdų derlius, palyginti su 2020– 2021 m. derliumi, turėtų būti didesnis 3,2 proc. ir siekti 2 286 mln. t. Numatoma, kad grūdų pasaulyje taip pat bus sunaudojama net 2,6 proc. daugiau.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tarp konkurso „Metų ūkis 2024“ laimėtojų – Panevėžio rajono atstovai

JP Redakcija

ŽŪM: bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė

JP Redakcija

I. Hofmanas žada tikrinti, ar per Lietuvą nevežami grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads