Praėjusią parą nustatyta beveik 12 tūkst. naujų COVID-19 atvejų: daugiau nei 10 tūkstančių užsikrėtė pirmą kartą, beveik 2 tūkst. – antrą. Nuo koronaviruso mirė 7 žmonės, iš jų 6 buvo nepasiskiepiję. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugelis šalių dar nepasiekė omikron bangos piko ir virusas vis dar pavojingas. Vis dėlto mokslininkai skaičiuoja, kad banga jau po truputį išsikvepia: piką turėtų pasiekti kitą savaitę, o paskui atsitraukti.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio, visiškai atslūgti dabartinė banga turėtų per mėnesį.
„Augimas jau yra pristojęs, panašu, kad šią ir kitą savaitę bus savo pike. Kai kuriomis dienomis galim matyti ir didesnius, ir mažesnius skaičius, bet jie jau stabiliai kitos savaitės pabaigoje turėtų leistis, o tas nusileidimas gali trukti gerą mėnesį. Jei mūsų pakilimo vidurkis po kelis šimtus per dieną, simetriškai vyksta nusileidimas – iš pradžių jis neženklus, paskui ženklesnis“, – pastebi VDU rektorius Juozas Augutis.
Nors poliklinikos koridoriai apytuščiai, medikai sako, kad į darbą ateina anksčiau, išeina vėliau. Viskas – dėl COVID-19, kuriuo Šiauliuose užsikrėtimų daugiausia šalyje.
Kas antrame iš šių automobilių esantys žmonės turėtų sulaukti teigiamo tyrimo rezultato – tokia pastarųjų dienų statistika.
Pastarąją parą, skaičiuojant ir antrinius užsikrėtimus, fiksuota beveik 12 000 atvejų.
Išvengti COVID-19 gali padėti ir genetika. Mokslininkai nustatė, kad turintieji nulinę kraujo grupę serga rečiau ir lengviau. Mažiau pasisekė turintiems A grupę.
„Virusą traukia A kraujo grupės antigenas, esantis žmogaus kvėpavimo takų ląstelėse. Tikimybė, kad ligos eiga bus sunkesnė yra didesnė lyginant su tais, kurie turi nulinę arba 1 kraujo grupę“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus.
Tačiau, kaip sako A. Utkus, tai tik vienas rizikos veiksnių: kraujo grupė nuo ligos tikrai neapsaugos.
Koronavirusu persirgo jau kas ketvirtas gyventojas – vien šiuo metu užsikrėtę beveik 100 000. Bet kitą savaitę per mokinių atostogas pasak mokslininkų turėtų būti užsikrėtimų lūžis.
Apie kitas atmainas mokslininkai kol kas nekalba.
„Šita atmaina turi savybes, kuri neturėtų leisti pradėti dominuoti naujai atmainai, nes ji evoliuciniu požiūriu jau pasiekė tai, ką bet koks save gerbiantis virusas norėtų pasiekti“, – sako Vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.
Todėl bent porą ateinančių mėnesių naujų atmainų tikimasi ir neturėtų būti.
Remiantis kitomis atmainomis ir jų bangomis, pasak mokslininko, paskui turėtų laukti bent pusmetis ramybės nuo COVID-19.
Priminsime, kad praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 940 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė.
Pilnai paskiepytas buvo vienas mirusysis.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 10 tūkst. 179, antrą – 1745, trečią – 16 žmonių.
Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1652 COVID-19 sergančių pacientų, 86 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 22,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir siekia 5265,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 49,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 787,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8 tūkst. žmonių.