Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė savo feisbuko paskyroje ketvirtadienį paskelbtame įraše teigia, kad dabartiniai atvejų antirekordai dar nėra pabaiga. Anot epidemiologės, neverta galvoti, kad ši atmaina nėra pavojinga.
„Tikrai neatsargu galvoti, kad ši atmaina yra nepavojinga ar nekelia rizikos mūsų sveikatai. Kad ji nepaliks jokių pasekmių. Kad ji – kaip paprastas peršalimas. Tai netiesa. Tai blogiausia, kuo galima įtikėti. Netikit, paklausykit mūsų medikų.
Jokiais būdais neneigiu, kad pasiskiepiję prasirgs lengviau, kaip ir, tikiuosi, bet kuria kita SARS-CoV-2 atmaina. Tačiau yra dalis ir tokių, kuriuos nebūtinai apsaugos skiepai ar jų stiprus organizmas, tobuli plaučiai ar geras imunitetas“, – sako R. Lingienė.
Anot jos, šis virusas yra klastingas tuo, kad neretai suserga ir tie, kurie nesitiki, o infekcija pavojinga tampa net tiems, kurie mano turintys itin stiprų imunitetą. Ji pabrėžia, kad fiksuojami atvejai, kada po ligos sportininkai negali nė žingsnio be pagalbos padėti.
„Visai neseniai turėjau įdomų pokalbį su kolegomis užsienyje. Tarp jų buvo ir medikų. Ir jie sutartinai teigė, kad netolimoje ateityje mūsų laukia kitas iššūkis – išsiaiškinti šios ligos pasekmes, nes tai, kas yra nutikę su kai kuriais pacientais – kol kas netelpa į įprastus medicinos mokslo rėmus.
Anot jų, skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueiti, nors buvo ir po skiepų, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą.
Tad nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų“, – teigia R. Lingienė.
Pasak epidemiologės, pati didžiausia klaida manyti, kad šis virusas nėra pavojingas, nes nėra žinoma, kas gali atsitikti po ligos. Taip pat neįmanoma prognozuoti, kaip vienas ar kitas organizmas kovos su liga, kokius liekamuosius reiškinius fiksuos.
R. Lingienė priduria, kad rūpestis savo sveikata privalo išlikti pagrindiniu prioritetu.
„Maža to, Lietuvoje daugiausiai mirštama būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Viena iš priežasčių – sistemiškai metų metais nepakankamas žmonių dėmesys savo sveikatai, dėl ko daug kas net nežino apie savo per aukštą cholesterolį, kraujagyslių būklę ar padidėjusį spaudimą.
Prie to pridėkime dar ir tai, kad esame senėjanti tauta. Mačiusi daug. Ir deja, bet mūsų senjorai dar negyvena pilnaverčio gyvenimo, lyginant su vokiečiais, šveicarais ar italais. Jų sveikatos, emocinė, psichologinė būklė tikrai ne tokia, kokia šių šalių gyventojų.
Ir visa, kas aprašyta aukščiau, papildžius įvairiomis kaimynų ar giminių „naujienų“ interpretacijomis apie atlaisvinimus kitose šalyse sau patogia linkme, nuovargį nuo „valdžios grūmojimų ar aiškinimų“ kaip gyventi ar elgtis, pagaliau, kartais grynai politiniais, neretai net specialistams nesuprantamais sprendimais, gausime puokštę priežasčių, padėsiančių šiai atmainai skrieti per mūsų brangią Lietuvą nenumaldomu greičiu“, – feisbuko įraše tvirtina NVSC Vilniaus departamento direktorė.
Ji priduria, kad Izraelyje jau fiksuojama kita omikron atmaina, kuri yra dar labiau užkrečiama negu dabartinė.
„Izraelis jau fiksuoja nauja omikron atmainą, kuria užsikrečia vis daugiau – BA.2 omikron. Mokslininkai spėja, kad ji netrukus gali tapti dominuojančia, kurios užkrečiamumas yra net 1,3 karto didesnis nei omikron nr. 1. Tuo tarpu, anot Danijos kolegų, šis skaičius ne 1,3, o net 1,5. Pozityvi žinia – vakcinos apsaugo nuo jo net 70 proc. arba 7 proc. daugiau nei nuo omikron (63 proc.)“, – tikina R. Lingienė.
Epidemiologė tvirtina, kad dabar būtina saugotis norint būti tikram, kad ateityje neteks dėl to gailėtis.
„Trumpai tariant, ar norit rizikuoti atsisakyti pilnaverčio normalaus gyvenimo? Arba dar daugiau – likusį gyvenimą nugyventi su pažeista širdimi, kvėpavimo takų problemomis, pakenktais plaučiais, silpnesne kraujotaka ar šlubuojančiais inkstais, jau nekalbant apie protinę veiklą?
Jei atsakymas „ne“ ir tokia perspektyva neįkvepia – pasisaugokit maksimaliai ir pasaugokit kitus, kol ne vėlu. Stiprinanti dozė padės, o dar pridėjus protą ir atsakomybę, viso to galėsit išvengti“, – sako R. Lingienė.
