Du kartus nesėkmingai ieškojęs kūrėjų, galinčių įamžinti Gedimino kalne rastų 1863–1864 metų sukilėlių atminimą, Lietuvos nacionalinis muziejus trečią kartą paskelbė viešąjį konkursą.
Anot muziejaus, pirmi du konkursai, skelbti 2020 ir 2021 metais, neįvyko.
Pirmą kartą nesulaukta nė vieno pasiūlymo, o antrą kartą nebuvo išrinkta nugalėtojo, nes trys iš penkių gautų pasiūlymų neatitiko konkurso sąlygų, o kiti du nesurinko reikiamo vertinimo komisijos balų skaičiaus.
Anot vertinimo komisijos narių, vertintiems architektūriniams sprendimams pritrūko architektūrinės argumentacijos ir pagrindimo.
Naujausias konkursas paskelbtas šių metų sausį.
Pagal konkurso sąlygas, laisvės idėjos architektūriniai/skulptūriniai įamžinimo elementai turi derėti istorinėje Vilniaus piliavietėje ir nedisonuoti su Aukštutinės pilies statiniais.
Planuojama, kad sukilėlių įamžinimui skirtas paminklas arba meninė kompozicija galėtų būtų pastatyta Gedimino kalno centrinėje terasoje (neiškeliant įamžinimo elementų virš paviršiaus) arba žoline danga padengtame aikštelės šlaite.
Paminklą sukilėliams įamžinti ant Gedimino kalno tikimasi įrengti per 2022 metus. Šiam projektui įgyvendinti skirta 150 tūkst. eurų.
2017 metų vasarą, Vilniuje tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti sostinės Rasų kapinėse.
Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863–1864 metais. Sukilimo vadams 1864 metais buvo įvykdyta mirties bausmė.
