Išėjimas į lauką ir mėgavimasis gamta gali sumažinti miesto gyventojų vienišumo jausmą iki 28 procentų, rodo naujas tyrimas.
Vienišumas yra laikomas didžiausia visuomeninės sveikatos problema ir tyrime atskleista, kad jis gali didinti mirties grėsmę labiau, nei oro tarša ar nutukimas.
Naujajame tyrime ekspertai surinko duomenis iš žmonių, gyvenančių viso pasaulio miestuose, ir tam panaudojo programą „Urban Mind“, kuri skatina savanorius atsakyti į klausimus apie vienatvę, gyventojų perteklių, natūralią aplinką ir socialinę įtrauktį.
Jie nustatė, kad žmonės jautėsi vienišesni būdami perpildytose erdvėse, tačiau jei jie galėdavo matyti medžius ar dangų, tuomet šis vienišumo jausmas sumažėdavo 28 procentais.
Komanda iš Londono karališkojo koledžo, kuri vadovavo šiam tyrimui, sakė, kad gamtos erdvės miestuose vienišumo jausmą gali sumažinti sustiprinant prisirišimo prie vietos jausmą.
Tai yra pirmasis vienišumo tyrimas, kuris panaudoja „realaus laiko duomenis“ iš programėlės, o ne užduodant klausimus po to, kai įvykis jau įvyksta.
Kuomet žmonės jaučiasi įtraukti į savo bendruomenes, tai vienišumo jausmą taip pat sumažina 21 procentu, o jei jie dar būna gamtoje – tai prideda papildomus 18 procentų.
Tyrime dalyvavo 756 savanoriai, kurie nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo užpildė daugiau nei 16 000 savo psichinės sveikatos ir gerovės vertinimų.
Net ir pakoregavus pagal amžių, lytį, etniškumą, išsilavinimą ir profesiją, ryšys tarp žemesnio vienišumo lygio ir gamtos išliko ir sustiprėjo.
„Vienišumo jausmas kinta priklausomai tiek nuo socialinių, tiek nuo aplinkos veiksnių,“ – rašė tyrimą atlikusi komanda.
„Ypač tankiai apgyvendintuose miestuose turėtų būti įgyvendinamos konkrečios priemonės, kurios didintų socialinę įtrauktį ir ryšį su gamta, kartu mažinant perpildymą.“
Christopher Gidlow, taikomosios sveikatos ekspertas iš Stafordšyro universiteto, nedalyvavęs tyrime, sakė, kad ryšys su gamtine aplinka ir geresnės socialinės interakcijos pripažįstami buvo jau seniai.
„Šis tyrimas prideda papildomo svorio prie jau egzistuojančių įrodymų apie mūsų ryšį su gamtine aplinka ir galimas to naudas socialinei gerovei,“ – sakė jis. „Žaliųjų erdvių plėtimas ir išsaugojimas bei patogumo vaikščioti didinimas, galėtų padėti sumažinti vienišumo naštą vietovėse, kuriose vyrauja didelis gyventojų tankis.“