Jau šešioliktą kartą įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai „Auksinės krivūlės“. Apdovanojimas „Už vietinės ekologiškos produkcijos vartojimo skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ įteiktas Panevėžio rajono savivaldybei. Jį skyrė Žemės ūkio ministerija, o apdovanojimą įteikė ministras Kęstutis Navickas.
„Aukso krivūlė“
Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis pažymėjo, kad kelias šio įvertinimo link prasidėjo dar 2008 metais, kai iš vietos ūkininkų išaugintų obuolių vaikams pradėtos spausti ir tiekti sultys.
„Apdovanojimą tikėjomės gauti jau nuo 2008 metų, kai nuosekliai pradėjome rūpintis sveika mažųjų mityba. Tuomet pradėjome vykdyti programą ir pirkti iš ekologiškų ūkių obuolius, morkas ir kitas daržoves. „Aukso krivūlės“ statulėlę gauti buvo visai realu, nes pernai šioje programoje dalyvavo penkios Lietuvos švietimo įstaigos ir net trys – Panevėžio rajono. Šiais metais minėtoje programoje dalyvauja jau aštuonios rajono švietimo įstaigos. Apdovanojimas – tikrai malonus ir labai džiaugiamės, kad jis skirtas mūsų Savivaldybei“, – kalbėjo meras P. Žagunis.
Įstaigos atsakingai prisijungė
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Salvinija Motiejauskienė atskleidė, kad Panevėžio rajono ugdymo įstaigos atsakingai įsijungė į visas priemones, kurios organizuojamos vaikų ir mokinių mitybos gerinimui. „Tai Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamos nuo 2004-ųjų – „Pienas vaikams“, nuo 2009-ųjų – „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programos, kurios dabar sujungtos ir administruojamos kaip viena programa“, – aiškino ji.
„Savivaldybė nustatė: maksimaliai išnaudoti rajono maisto produktų ir žaliavų gamintojų bei tiekėjų galimybes, tiekti produktus ar žaliavas maisto ruošimui, pagal galimybes naudoti ekologiškus ar išskirtinės kokybės produktus, įtraukti sezoninius produktus, lietuvišką ūkininkų išaugintą produkciją, gaminti sveikesnius maisto patiekalus, išlaikant tradicinį maisto skonį, kvapą, kokybę“, – tęsė S. Motiejauskienė.
Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose programoje dalyvauja 2019 m. – dvi ikimokyklinio ugdymo, 2020 m. – keturios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 2021 pirmąjį pusmetį – penkios, antrąjį pusmetį – aštuonios. Ekologišką maitinimą gauna Krekenavos, Naujamiesčio, Ramygalos, Velžio, Raguvos ir Smilgių gimnazijų ikimokyklinio ugdymo skyrių vaikai, o Piniavos ir Pažagienių mokyklose, darželiuose ekologiški produktai bus tiekiami ir ikimokyklinukams bei pradinukams. Šias įstaigas lanko daugiau nei 700 vaikų.
Didžiausi iššūkiai
Pasiteiravus, ar lengva gauti sveikų, ekologiškų produktų vaikams, S. Motiejauskienė pabrėžė, jog didžiausia problema – nėra ūkininkų, kurie galėtų pristatyti pakankamą kiekį produkcijos sutartu grafiku. „Taip pat netenkina ūkininkų turimas asortimentas, logistikos sąlygos. Labai kuklus pasirinkimas daržovių grupėje. Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. tai yra bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, burokėliai, česnakai. Daugiau visos daržovės yra sezoninės: cukinijos, brokoliai, pomidorai, agurkai, paprikos, ridikėliai, moliūgai, pomidorai“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.
Dar vienas iššūkis – padidėja darbo apimtys ugdymo įstaigų darbuotojams. „Reikia iš anksto numatyti užsakomų produktų santykį ir įvertinti tiekėjų logistikos grafiką, atsiranda sandėliavimo problema“, – kalbėjo ji.
Taip pat susiduriama su problema dėl vaisių ir uogų tiekimo.
„Šie produktai išskirti į dvi atskiras grupes: „Vaisiai ir jų produktai“ bei „Uogos ir jų produktai“. Kiekvienoje grupėje turime pasiekti ne mažiau kaip 15 proc. suvartojamo kiekio. Ekologiški vaisiai šiuo metu tik obuoliai. Be šios programos, dar vyksta programa „Vaisiai“. Ten taip pat – obuoliai. Norint pasiekti 15 proc. vaisių grupėje, vaikai turės valgyti obuolius kiekvieną dieną (žalius, keptus, tarkuotus), todėl nebebus vaisių įvairovės. Tiesiog, šiuo metu nėra iš ko rinktis. Kitų vaisių naudojimas būna labai „suvaržytas“ ir tik vieną kartą per savaitę galėtų būti egzotinis vaisius, nes kitaip nesuvartojama 15 proc. obuolių“, – dėstė S. Motiejauskienė.
Jos teigimu, šios programos ir trumpos maisto grandinės įgyvendinimą paspartintų viešai skelbiami tiekėjų sąrašai, jų turimų žaliavų ir produktų asortimentas, išvystyta logistika. „Dėl mažų užsakymų produkcija dažnai nevežama į toliau nuo centro esančias ugdymo įstaigas. Dalį problemų išspręstų ir iš valstybės biudžeto ugdymo įstaigoms skirtos lėšos sandėliavimo ir šaldymo įrangai įsigyti“, – tikino Savivaldybės atstovė.
Kainos – nepakito
Vis dėlto, nors maitinimas mokymo įstaigose išties pagerėjo, maisto kaina tėvams – nepabrango.
„Taip yra todėl, kad ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose programą dalyviai gauna kompensaciją iki 20 eurų vaikui, atsižvelgus į lankomumą“, – paaiškino S. Motiejauskienė.
