Piktybiniai šiukšlintojai gadina tvarkingų Panevėžio rajono kaimų vaizdą

Buitinių konteinerių, atliekų rūšiavimo, didelių gabaritų atliekų ir jų išvežimo tema – neišsemiama. Tas galioja ne tik Panevėžio mieste, bet ir rajone. Kaimo bendruomenės nebežino, kaip kovoti su piktybiniais šiukšlintojais: vieni stato kameras, kiti – edukuoja, tačiau rezultato – beveik nėra.

Gelbsti kameros

Tiltagalių kultūros centro vadovė Renata Kopūstienė atskleidė, kad kaime jau ilgą laiką buvo kovojama su šiukšlintojais, kurie prie konteinerių (o ne juose) palieka šiukšles bei didelių gabaritų atliekas, kurias – draudžiama taip išmesti. „Dabar – įrengta vaizdo stebėjimo kamera prie konteinerių. Tariu didelį ačiū bendruomenės pirmininkei Laimai Šutienei, kuri iš savo asmeninių lėšų ją įrengė. Tokių negražių poelgių dabar tikrai sumažėjo. Žinoma, vis dar pasitaiko, tačiau tokiu atveju jau ne mes aiškinamės situaciją, o tam tikros instancijos“, – sakė ji.

Miežiškiuose taip pat įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kaimo seniūnas Remigijus Budreika taip pat tikino, kad pastaruoju metu tokių šiukšlintojų irgi gerokai sumažėjo.

„Pasitaiko, tačiau tikrai mažai. Ypač paskutiniu metu pastebėjome, kad šiukšlintojų visai beveik nėra. Pavasarį, kaip visada, buvo išgabentos didelių gabaritų atliekos, tad gyventojai jomis jau atsikratė. Na, o prie pagrindinių, centrinių konteinerių turime kamerą. Vietiniai gyventojai žino, kad vaizdas fiksuojamas, todėl nesielgia nederamai, o jei vis dėlto pasitaiko, tai kamerų dėka žinome, kas ir kaip“, – sakė seniūnas.

Šiukšlintojų – sumažėjo

Smilgių seniūnas Edmundas Toliušis aiškino, kad jų seniūnija niekuo neišskirtinė, todėl ir jie susiduria su problema dėl šiukšlintojų. „Turime tokias pat problemas, kaip ir kitos seniūnijos. Jei kalbėsime apie „kovą“ su šiukšlėmis ir šiukšlintojais, tai kol kas tą „kovą“ pralaimime. Kol sulauksime tos dienos, kai žmonės taps sąmoningi, teks dar daug juos šviesti, kažkiek pabarti, sugėdinti ir t. t.“, – atviravo jis.

Vis dėlto seniūnas pripažino, kad mėnesiui buvo padarę eksperimentą. „Buvome pastatę vaizdo kameras prie šiukšlių konteinerių. Tą laiką iš tiesų žmonės buvo kaip niekada tvarkingi ir sąmoningi. Bet ir dabar, kai nėra jokių kamerų, pastebėjome, kad šiukšlintojų vis mažėja. Galbūt žmonės daugumą namuose susikaupusių šiukšlių jau išmetė per karantiną, kai buvo užsidarę namuose ir darėsi remontus, valėsi savo būstus. Būtent tuo metu buvo didžiausi šiukšlių srautai ir prie konteinerių, ir miškeliuose, ir t. t.“, – sakė E. Toliušis.

Nesibaigianti kova

Kaimo bendruomenės „Pažagieniai“ narė Sigita Jasiūnienė tikino, kad jų kaime šiukšlinimas – labai didelė problema, kurios nepavyksta mažinti. „Esame išbandę viską: ir kameras dėjome, ir patys savomis rankomis tvarkėme, ir švietėjiška veikla užsiėmėme, bet viskas veltui. Dažnai rašome skelbimus, moralus, gėdiname šiukšlintojus, tačiau rezultato nėra. Konteinerius iš centrinės aikštės perkėlėme kiek toliau, kad šiukšlės negadintų bendro vaizdo. Neretai pastebime stambių gabaritų šiukšles, tačiau manome, kad jas palieka pašaliniai asmenys, o ne mūsų kaimo gyventojai. Tvarkomės, kaip tik įmanoma, ir tikimės, kad kažkada ateis tas suvokimas. Švietėjiška veikla – labai svarbi, tad ir į pašto dėžutes dedame lankstinukus su informacija apie rūšiavimą, šiukšles, stambiagabarites atliekas“, – pasakojo ji.

Tiesa, kameros buvo pastatytos tik trumpam laikui. „Kameros buvo pastatytos pagal projektą, todėl stovėjo neilgai. Nors šiukšlintojai ir buvo užfiksuojami kameromis, jų, deja, niekas nebaudė“, – atviravo S. Jasiūnienė.

Išmesti sąvartyne – per brangu

UAB „Švaros komanda“ yra atsakinga už Panevėžio rajono šiukšlių išgabenimą. Įmonės direktorius Alfredas Vitkus pabrėžė, kad šiukšlintojų poelgiai niekada nepasikeis.

„Jų yra daug ir visada bus daug. Tiesiog tam tikruose dalykuose trūksta logikos. Pavyzdžiui, į sąvartyną išvežti šiukšles – kainuoja. Tikrai ne kiekvienas gali sau leisti už toną susimokėti 62 eurus, todėl mieliau renkasi viską palikti miške. Miškuose ar pamiškėse yra žymiai daugiau šiukšlių nei kaimuose. Mums Savivaldybė moka už šiukšlių išvežimą. Na, o kameros ar baudos irgi nepadės. Taip, gal kažką pamokys, sudrausmins, bet šiukšlių – nesumažės“, – kalbėjo vyras.

Kameros veikia kaip prevencinė priemonė

 

Šiukšlinimas viešose vietose ar miškuose, didelių gabaritų šiukšlių atsikratymas tam neskirtose vietose – nuolatinė problema. Dalis Panevėžio rajono kaimų bėdą bandė spręsti įsirengdami vaizdo kameras, tačiau tai pasiteisino ne visu šimtu procentų. Apie vaizdo kameras ir baudas pasakojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Tadas Martinaitis.

„Kameros statomos prevenciniais tikslais. Kai filmuojamas vaizdas – žmonės žino ir daro mažiau nusikaltimų, taip pat ir mažiau šiukšlina. Vis dėlto kameros kaimuose buvo statomos pagal projektą, todėl visur jos stovėjo laikinai. Protokolų kaimuose dėl šiukšlinimo išrašoma daug – per kelis šimtus. Kokios baudos? Viskas priklauso nuo šiukšlių kiekio ir jų tipo. Pavyzdžiui, jei išmesite nuorūką ar kokį smulkų daiktą, bauda gali siekti nuo 20 iki 140 eurų. Tačiau jei miške paliksite padangas, jau gresia kur kas rimtesni reikalai. Tokiu atveju įsikiša ir gamtos apsauga, nes padangos, tepalai ar kiti teršalai labai kenkia aplinkai.“