Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pataisas.
Valstybės vadovo teigimu, įstatymas neturi kelti abejonių dėl vieningai formuojamos Lietuvos užsienio politikos.
G. Nausėda savo dekrete nurodo, kad Seimo atstovui numatytos labai panašios funkcijos kokias atlieka diplomatai.
Anot jo, kadangi diplomatinių santykių užmezgimas ir ryšių su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis palaikymas Konstitucijoje pavestas Vyriausybei, „kyla abejonių dėl diplomatinio pobūdžio funkcijų perdavimo Seimo atstovams pagrįstumo“.
Prezidentas siūlo priimtą įstatymą papildyti nuostata, kad Seimo atstovo pareigybės steigimas galimas tik suderinus jį su Užsienio reikalų ministerija.
G. Nausėda taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti, jog Seimo nuolatinių atstovų pareigybės būtų steigiamos tik Lietuvai strategiškai svarbiose Europos Sąjungos arba NATO valstybėse narėse.
Anot jo, tai, kad dabar nėra nurodyta, kokiose valstybėse gali būti tokie atstovai, yra teisinė spraga.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad 2002 metais priėmus pirmąją įstatymo redakciją ir įsteigus Seimo atstovo ES pareigybę siekta stiprinti Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento bendradarbiavimą. Todėl nauja įstatymo redakcija „reikšmingai nukrypsta nuo pradinės idėjos – stiprinti europinę integraciją“.
Spalio 19 dieną Seimas priėmė naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymą.
Pagal jį, Lietuvos Seimas turėtų savo nuolatinį atstovą, o esant reikalui, ir jo pavaduotoją, užsienio valstybėje, kurioje nuspręstų, jog tokio atstovo reikia.
Priimtame įstatyme numatyta, kad pretendentas į atstovo pareigas atrenkamas iš Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojų. Jo kandidatūrą svarsto Seimo Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetai, jam turi pritarti Seimo valdyba ir užsienio reikalų ministras.
Teikdamas šį projektą Seimui vienas iš jo iniciatorių Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad naujas įstatymas atvertų galimybę Seimui atstovą turėti JAV Kongrese.
Dabar galiojanti įstatymo redakcija leidžia atstovą turėti tik ES.
Prezidentūros pranešime penktadienį teigiama, valstybės vadovo nuomone, tokia Seimo nuolatinio atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigybė darbui Kongrese sustiprintų abiejų šalių tarpparlamentinį bendradarbiavimą.
