Laisvai gyvenančių karvių išmatos teršia dirvožemį ir vandens kelius, tuo tarpu tvartuose augančių karvių išskyros gali kauptis ir sukurti amoniaką, kuris prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymo.
Vis dėlto, kai kurie gyvūnų psichologai mano, kad šių gyvūnų daromą žalą jie gali sumažinti bent šiek tiek apmokius jas naudotis… tualetu!
Paslaptis glūdi išradime, vadinamame „MooLoo“ ir veršelių apmokymuose juo naudotis. „Current Biology“ komanda praneša apie dalinę nedidelio bandymo sėkmę, kuomet pakankamą skaičių galvijų pavyko apmokyti naudotis tualetu, informuoja iflscience.com.
Trąša, tarša ir šiltnamio efektas
Saikingos atrajotojų išskyros yra naudingos dirvožemiui, tačiau per didelis karvių skaičius vienoje vietoje veda link nesuvaldomų nuotekų mastų, sutekančių į netoliese esančias upes ir upelius. Galvijų šlapimas ir išmatos uždarose patalpose gali susikaupti ir sukurti amoniaką.
Kad ir koks amoniakas yra reikalingas pramonei ir trąšų gamybai, jo nekontroliuojamas išsiskyrimas maitina dirvožemio mikrobus, kurie paverčia jį galingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų azoto oksidu.
Pamokos, kaip naudotis tualetu
„Įprastai yra manoma, kad galvijai negeba kontroliuoti tuštinimosi ar šlapinimosi,“ – sakė dr. Jan Langbein iš Vokietijos Ūkio gyvūnų biologijos tyrimų instituto. Vis dėlto, Langbein su kolegomis tuo nebuvo iki galo įsitikinę. „Galvijai, kaip ir daugybė kitų gyvūnų ar gyvulių yra gana sumanūs ir gali daug ko išmokti. Kodėl jie negalėtų išmokti ir kaip naudotis tualetu?“
Mokslininkai davė 16 Holšteino veršelių patelių diuretikų ir uždarė jas į tualetą, uždengtą dirbtine veja, kuri sumažino taškymąsi. Kiekvieną kartą joms nusišlapinus, jos buvo apdovanotos melasa/gliukoze arba miežių skanėstais.
Ieškodama atgrasymo priemonių, kurios nebūtų laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, komanda, paleidusi galvijus jiems uždėjo ausines ir per jas skleidė garsų triukšmą, kai tik jie šlapinosi tose vietose, kur to daryti neturėjo. „Mes manėme, kad tai subaus gyvūnus, tačiau ne pernelyg smarkiai, bet jiems tai nerūpėjo,“ – sakė Langbein. „Galiausiai, kaip švelni atgrasymo priemonė suveikė taškymasis vandeniu.“
Penkios iš tirtų karvių taip niekada ir nesuprato taip joms siunčiamos žinutės arba buvo pernelyg maištingos, kad elgtųsi taip kaip iš jų tikimasi.
Vis dėlto, per 15 dienų 11 veršelių pasiekė tašką, kuomet jie į išvietę ėjo 77 proc. kartų, taip demonstruodami tokius pat ar net geresnius rezultatus nei tą pačią gyvenimo pamoką bandantys išmokti žmonių vaikai. Dauguma šio įpročio laikėsi ir nustoję gauti paskatą ar bausmę.
Kokia viso to nauda?
Sumažinus karvių atliekas dviem trečdaliais, labai pasikeistų vandens ekosistemos ir pastebimai sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tačiau Langbein tikisi geresnių rezultatų, manydamas, kad komanda tiesiog nerado tinkamų motyvavimo priemonių atskalūnams.
„Po dešimties, penkiolikos, dvidešimties galvijų tyrimų metų, mes žinome, kad gyvūnai turi asmenybes ir su skirtingais dalykais jie susidoroja skirtingai,“ – sakė jis. „Jie ne visi yra vienodi“.