Per pandemiją regionuose daugėja socialiai pažeidžiamų šeimų skaičius, auga šeimos krizių centrų poreikis. Savivaldybės, perkančios socialines paslaugas iš gretimų savivaldybių, ieško būdų, kaip vietoje įsteigti krizių centrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad kitąmet savivaldybėms steigti tokius centrus bus paprasčiau.
Šakių vicemeras sako, kad šios patalpos šeimos krizių centrui buvusioje mokykloje pasirinktos neatsitiktinai. Čia veikia neįgaliųjų užimtumo ir vaikų dienos centrai, vaikų darželis. Savivaldybė krizių įveikimo pagalbos paslaugas perka iš gretimų savivaldybių. Tai kainuoja nepigiai, o ir šeimų, patiriančių krizes, rajone daugėja.
„2020 metais per visus metus mes išleidom 29 tūkstančius, pagalbą reikėjo suteikti 5 šeimoms ir 15 vaikų, tai per šių metų septynis mėnesius aštuonios šeimos ir 16 vaikų, jau beveik 32 tūkstančiai“, – sako Šakių vicemeras Darius Jakavičius.
Varėnos rajone šeimos priglaudžiamos socialinių paslaugų centre. Kai kurios šeimos, neturinčios gyvenamosios vietos, čia apsistoja ilgam. Darbuotojai rūpinasi dokumentais dėl šeimoms priklausančių išmokų, kad vaikai galėtų lankyti mokyklas ir darželius, ieško būdų, kaip gauti socialinį būstą. „Socialinių sunkumų patiriančių šeimų daugėja. (…) Galbūt tai paskatino karantino apribojimai, nedarbas, alkoholio problemos, benamystė – pačių įvairiausių problemų kyla mūsų šeimoms“, – teigia Varėnos socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Barčiukienė.
Krizių centruose šeimos gali gyventi metus, esant poreikiui, kartais ir ilgiau.
„Turim ir asmenų, kurie jau naudojasi beveik 12 mėnesių. Bet tikrai specialistai deda daug pastangų, kadangi yra teikiama ir atvejo vadyba, dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia paslaugas kompleksiškai ir skatina šeimas, kad jos atkurtų socialinius įgūdžius, gyventų savarankiškai“, – informuoja Alytaus socialinių paslaugų centro direktorė Eglė Teresevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, prieš trejus metus krizę patiriančioms šeimoms paslaugas teikė 44 įstaigos pernai – jau dvidešimčia daugiau. Tačiau keturiolikoje savivaldybių tokių šeimos krizių centrų nėra.
„Situacija gali pasikeisti ateinančiais metais, nes nuo sausio pirmos bus jau finansuojamos šitos socialinės priežiūros paslaugos tik akredituotos. (…) Ta paslauga galės būti finansuojama tiesiogiai, tai reiškia, kad mažės administracinė našta savivaldybėms“, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Violeta Toleikienė.
Steigiant krizių centrus, paramą galima gauti iš ES fondų ar iš Valstybės kapitalo investicijų programos.
