Milžiniškasis Seišelių vėžlys, kurio rūšis buvo laikoma griežtai žolėdė, buvo nufilmuotas besivejantis ir suėdantis paukščio jauniklį, o tyrėjai teigia, kad tai buvo pirmasis dokumentuotas šios rūšies tyčinės medžioklės laukinėje gamtoje pavyzdys.
Vaizdo įrašas 2020 metų liepą buvo užfiksuotas Fregate saloje, o jame matomas moteriškos lyties milžiniškas vėžlys, iš lėto sekantis laibasnapės žuvėdros jauniklį, iš pradžių nesėkmingai bandantis jį sugriebti, o galiausiai apžiojantis jo galvytę mirtinu žandikauliu.
Seišelių milžiniškieji vėžliai priklauso Aldabrachelys gigantea rūšiai, „kurie paprastai laikomi tik žolėdžiais“, nurodoma tyrime paskelbtame „Current Biology“.
Dr. Justin Gerlach, studijų direktorius ir Kembridžo universiteto Zoologijos muziejaus tyrėjas vadovavęs tyrimui, sakė: „Tai yra visiškai netikėtas elgesys ir tokio niekada anksčiau nebuvo regėta tarp laukinių vėžlių“.
Mokslininkai mano, kad tai yra nauja medžioklės elgsena, paskatinta Seišelių Fregate saloje susiklosčiusios neįprastos medžiuose perinčių žuvėdrų ir čia gyvenančių milžiniškųjų vėžlių populiacijos kombinacijos.
Anksčiau buvo manoma, kad visi vėžliai yra vegetarai, nors atsiradus galimybei jie buvo pastebėti besimaitinantys dvėsena, o kad gautų kalcio jie ėda kaulus ir sraigių kiautus.
Platus buveinių atkūrimas saloje leido jūrų paukščiams persikelti ir čia šiuo metu yra 265 000 rudųjų žuvėdrų kolonija, kuri žemę palieka nusėtą pamestomis žuvimis ir iš lizdų iškritusiais jaunikliais.
Daugelyje vietų, potencialios aukos yra per greitos ar judrios, kad jas sugautų milžiniški vėžliai. Tačiau mokslininkų teigimu, būdas, kaip milžiniškas Seišelių vėžlys prisliūkino prie paukštelio, demonstruoja, kad tokio tipo interakcijos nutinka dažnai.
Galapagų ir Seišelių salose milžiniškieji vėžliai yra didžiausi žolėdžiai, suėdantys iki 11% augmenijos.
Gerlach teigimu, šis vaizdo įrašas gali būti „vėžlių populiacijos, kuriančios naujo tipo elgseną, turinčios evoliucinių padarinių“ įrodymas, tačiau pridūrė, kad jūros paukščių ir vėžlių populiacijų atgimimas taip pat gali „atkurti natūralios elgsenos sąlygas, kurių žmonės nematė šimtus metų“.
Gamtininko Čarlzo Darvino susidūrimas su milžiniškaisiais vėžliais Galapagų salose tapo esminiu, plėtojant šiuolaikinius evoliucijos supratimus. Aplankęs daugybę salų šioje grandinėje, Darvinas suprato, kad kiekviena sala turi savitas, atskiras milžiniškųjų vėžlių rūšis.