Migrantų maitinimą organizuojančios pasienio savivaldybės baiminasi, kad ateityje sunkiau seksis rasti, kas jiems gamins maistą. Organizuojant viešuosius pirkimus, susiduriama su maisto tiekėjų trūkumu.
Nors Vyriausybė žada padengti visas su maitinimu susijusias išlaidas, atvykėlius maitinančių įmonių atstovai pripažįsta – migrantai nepageidauja lietuviško maisto, tad prisitaikyti nėra lengva.
Naujosios Kirsnos bendruomenės atstovė Žydra Šimeliauskienė sako, kad maistą bendruomenė migrantams ruošia, stengdamasi prisitaikyti prie jų pageidavimų. Išsiaiškinta, kad migrantai nemėgsta duonos, bet kasdien suvalgo apie 20 batonų, nevalgo lietuviškų bulvių, nepatinka bananai. Bendruomenės patalpose virėjos paruošia šimtus maisto porcijų, triskart veža į Kapčiamiestį. Čia nuo liepos pradžios apgyvendinti migrantai. Maitinti vieną žmogų per dieną atsieina 14 eurų – įskaičiuota vienkartiniai indai, maisto atvežimo išlaidos.
„Norėtųsi karštos arbatos arba kavos pusryčiams, mes be jos negalime. Maistas geras, skaniai gamina“, – sako migrantas Ramzanas iš Čečėnijos.
„Jiems lietuviškas skonis netinka, kaip ir Lietuvoje yra kas mėgsta sūriai, kas mėgsta aštriai. Atvežėme druskos ir pipirų atskirai, kad jie patys pasisūdytų“, – pasakoja Naujosios Kirsnos bendruomenės narė Ž. Šimeliauskienė.
Moteris sako dar nežinanti, ar bendruomenė pasibaigus maitinimo tiekimo sutarčiai su Lazdijų savivaldybe ją atnaujins. Savivaldybė rengiasi skelbti viešą konkursą – ieškos, kas migrantams tieks maistą.
„Turime didelių rūpesčių, nes turime užtikrinti maitinimą. Maitinamųjų skaičius auga, yra poreikis, kad maitintume ne tik migrantus Kapčiamiestyje, bet ir gyvenančiuosius užkardose. O norinčiųjų maitinti nėra“, – tvirtina Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Su iššūkiais susidūrė ir maistą Alytaus rajone apgyvendintiems migrantams gaminanti įmonė. Meniu sudaromas atsižvelgiant, ką jie mėgsta, kad netektų maisto išmesti. Vietoj bulvių ruošiamas kuskusas, soros ir ryžiai, vakarienei – saldūs blyneliai, varškėčiai, duodama obuolių. Įmonės vadovė sako, kad dėl išaugusio krūvio teko ieškoti ir naujų darbuotojų.
„Didžiausias iššūkis buvo greitai surasti žmonių. Šiuo metu ir juo labiau vasarą sudėtinga rasti žmonių, galinčių ir norinčių dirbti“, – nurodo įmonės „Tarzanija“ direktorė Giedrė Aldozienė.
„Turime dabar galiojančią sutartį, kurios vertė – 70 tūkstančių, ir ji yra jau į pabaigą. Vienu metu maitiname, planuojame, kad dar porai savaičių užteks. Ruošiamės naujam konkursui“, – pažymi Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė.
„Ateina rugsėjis, spalis, manau, kad planuosime dalyvauti, nes rugsėjį, spalį tai būtų nemaža paspirtis, baigiasi visos šventės“, – taip pat teigia G. Aldozienė.
Viešąjį konkursą migrantams maitinti skelbia ir Varėnos rajono savivaldybė. Vydeniuose kasdien reikia pamaitinti per pusantro šimto migrantų. Iki šiol jiems maistą gamino rajono mokyklų valgyklos.
„Mūsų funkcija mokyklų valgyklų yra maitinti mokinius, o ne migrantus, ir žmonės tuos krūvius turi atostogų metu. Tai nepageidaujama. Užtat ir atliekame viešąjį pirkimą. Būtų džiugu, kad tai būtų centralizuotas pirkimas“, – komentuoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas.
Tačiau valstybės sienos apsaugos tarnyba centralizuoto konkurso migrantams, apgyvendintiems savivaldybėse, maitinti kol kas neorganizuoja. Padėtis gali pasikeisti, kai migrantai bus įkurdinti naujai įrengiamuose objektuose Rūdninkų poligone ar Medininkuose.
