Liepos 14-ąją startavo kasmetinis vasaros meteorų lietus — naktinį dangų raižys Perseidai. Nors piką šis meteorų srautas pasieks tik rugpjūčio viduryje, tačiau net ir iki tol, esant giedroms naktims, galima pasidairyti į dangų ir išvysti skriejant vieną kitą perseidą.
Dažnai šis meteorų lietus yra vadinamas „ugnies kamuolių“ srautu, kadangi perseidų meteorai būtent ir pasižymi dažnais ugnies kamuoliais.
Šiais metais, rugpjūtį pikas numatomas tarp 11-13 d. Perseidų meteorų srautas dažnai dovanoja išties įspūdingą reginį, kuomet per valandą kartais galima išvysti net iki 100 meteorų. Tik spėk galvoti norus!
Šių krentančių žvaigždžių šaltinis yra milžiniška Swifto Tutlio kometa. Kai Žemė savo orbitoje apie Saulę kerta šios kometos paskleistą dujų, dulkių, ledo dalelių ir nuolaužų šleifą tuo metu įvairaus dydžio kosminės dalelės patenka į Žemės atmosferą taip sukeldamos meteoro reiškinį.
Persėjo srautui priskiriami meteorai atlekia tarsi iš vieno dangaus taško vadinamo radiantu. Jis randasi Persėjo žvaigždyne. Ties ten driekiasi Swifto-Tutlio kometos kelias.
Meteoras tėra tik reiškinys, kurį regime tuomet kai į mūsų Žemės atmosferą iš kosminės erdvės 15-70 kilometrų per sekundę greičiu įskrieja mažos, aguonos ar smėlio grūdelio dydžio kosminės dalelės. Šios dalelės sąveikaudamos su mūsų planetos atmosfera labai įkaista, lydosi ir sublimuoja. Plika akimi dangaus skliaute regimi meteorai įsižiebia 80-110 kilometrų aukštyje virš mūsų Žemės. Jie įprastai greit užgęsta taip ir nepasiekdami Žemės paviršiaus.
Šių meteorų stebėjimui reikalinga tamsi, kuo toliau nuo miesto šviesų esanti vieta bei jūsų akys. Na, gal dar arbatos termosas ar gaivusis gėrimas, megztinis, kad naktį nebūtų vėsu ir kompanija, mėgstanti medžioti žvaigždes.