Tai aukščiausia Laplandijoje fiksuota temperatūra nuo pat 1914 metų liepos mėnesio, kuomet Thule meteorologijos stotyje, vakarų Inaryje, buvo užfiksuota neoficialiai aukščiausia 34,7°C.
Laplandija yra didžiausias ir pats šiauriausias Suomijos regionas, kurio dalis apima ir Šiaurinį poliaratį.
Šis regionas Europoje yra laikomas Kalėdų Senelio ir Kalėdų namais, o ši tradicija gimė 1927 metais, kuomet Suomijos radijo pranešėjas Markus Rautio eteryje paskelbė, kad Laplandijoje buvo surastos Kalėdų Senelio dirbtuvės.
Vis dėlto, Laplandija ištisus metus tikrai neatrodo, kaip snieguotas kalėdinis atvirukas.
Kaip ir daugelyje kitų pasaulio dalių, orai Suomijoje šią vasarą buvo gerokai nutolę nuo įprastinių.
„Kaip ir birželį, liepa prasidėjo labai šiltais orais. Praktiškai niekur iki šiol nelijo. Atrodytų, kad prasideda naujas sausrų ir karščio laikotarpis,“ – Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė FMI meteorologas Jari Tuovinen. „Reikėtų pasakyti, kad dabar į Suomiją atkeliauja nauja sausrų banga. Šiuo atžvilgiu ši savaitė atrodo gana blogai.“
Visos Šiaurės valstybės šiuo metu susiduria su alinančiu karščiu, vandens trūkumu, o Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje skelbiami perspėjimai apie troškulio kankinamus gyvūnus.
Anot škotų meteorologo Scott Duncan, temperatūros aplink Skandinaviją yra nuo 10°C iki 15°C laipsnių karštesnės už vidutines.
Net ir už šiaurinės Europos ribų, pastarąjį mėnesį karščio bangos apėmė didesnę šiaurinio pusrutulio dalį, nuo Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų regiono iki Sibiro.
Ištisus dešimtmečius mokslininkai vis perspėjo, kad klimato kaita lems tai, kad karščio bangos taps ilgesnėmis, didesnėmis, dažnesnėmis ir intensyvesnėmis. Ši realybė jau čia.
Šimtai recenzuotų mokslinių tyrimų sugebėjo tiesiogiai susieti karščio bangas ir kitus ekstremalius reiškinius su žmonių sukelta klimato kaita. Klimato krizei tęsiantis ir liekant nesprendžiamai, šie ekstremalūs reiškiniai ir įvykiai gali tapti tik dar dažnesni ir intensyvesni.