Iki pat rudens besitęsiantis XIX-asis Bistrampolio festivalis tradiciškai vieną savo renginių perkelia į Agluoną (Latvija), kurioje bus paminėta Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
Organizatoriai liepos 6 d. (antradienį) visus norinčius kviečia susitikti kaimyninėje šalyje, Karaliaus Mindaugo žūties vietoje ir jo žmonos Mortos tėvonijoje.
Tai – jau tradicine tapusi Bistrampolio festivalio išvažiuojamoji sesija. Jau ne pirmus metus lankytojai yra kviečiami istorinės dienos renginius pradėti nuo lietuvių kalba, 13 valandą, Agluonos bazilikoje aukojamų Šv. Mišių.
Iš karto po jų, prie Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai skirto paminklo savo mintimis apie istorinę datą pasidalins signataras Mečys Laurinkus bei Latvijos dailės akademijos profesorius Osvalds Zvejsalnieks.
Renginio metu išgirstus istorinius faktus pagyvins ir muzikinė lietuvių kompozitorių programa, kurią dovanos Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vargonininkės Viktorijos Morkūnienės vadovaujamas mišrus choras.
Pasak Bistrampolio dvaro valdytojo, dr. kun. Rimanto Gudelio, įprastai išvažiuojamoji sesija sulaukia nemažai susidomėjimo – ne išimtis ir šis kartas.
„Manome, jog pasikartos praėjusių metų scenarijus: nors viską padarėme ekspromtu, turėjome pakankamai daug lankytojų. Vieni jų organizuotai atvyko net iš Vilniaus, buvo nemažai pavienių renginio dalyvių. Suprantame, jog susidomėjimas šįmet dar nebus masinis, nes kelionės tarp skirtingų valstybių prasideda labai iš lėto.“
Pakilią renginio dvasią pakurstys giedami Lietuvos ir Latvijos valstybiniai himnai.
Visi norintys galės ne tik sudalyvauti ekskursijoje po Agluonos baziliką, bet ir pasivaišinti gardžia latviška žirnių koše.
Organizatoriai pastebi, jog Agluonoje susirenka ypatingą reikšmę šiam istoriniam įvykiui jaučiantys žmonės. Sukarti nemažą atstumą jie ryžtasi jau vien dėl istorinės praeities ir gražios legendos apie karalių Mindaugą, kuris pamilo ir sukūrė šeimą su latgalių dinastijos atstove Morta.
O ir pati Agluonos bazilika turi lietuviškų šaknų. 1688 metais Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras tėvas Remigijus Mosokovskis atvyko į Agluoną vienoje iš latgalių šventviečių statyti vienuolyno ir bažnyčios. Dominikonai Agluonos bažnyčioje pakabino Dievo motinos paveikslą, sukurtą pagal Trakų maldos namuose esantį šventą paveikslą.
Įprasmino žūties vietą
Karaliui Mindaugui ir latgalių kilmės žmonai karalienei Mortai skirtas paminklas buvo atidengtas 2015-ųjų rudenį. Jis ne tik žymi karaliaus Mindaugo žūties vietą, bet ir tapo simboliu, primenančiu bendras lietuvių ir latvių šaknis.
Nors metraščiuose nėra tiksliai nurodyta, kur buvo nužudytas Karalius Mindaugas, apie žūtį mena vietovardžiai: Mindaugo sala, karaliaus kapo kalnas. Kelių šimtmečių senumo raštuose yra aptinkama, jog 1618 metais Agluonoje šalinant seno bokšto griuvėsius rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, o ant jos išlikęs teksto nuorašas: „šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė… Karaliumi iš kunigaikščių … tapęs pirmuoju… Stabų garbintojas dvilypis… Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai… nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12“.
Po Agluonos bazilikos altoriumi dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“. Dabar, jau šeštus metus, bazilikos šventoriuje stovi karaliaus Mindaugo ir jo šeimos garbei skirta atminimo skulptūra.
Bronzinį, beveik dvi tonas sveriantį memorialą, kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu, sukūrė skulptorius Vidmantas Gylikis, kurio projektas dar 2011-aisiais nugalėjo surengtame konkurse.
Dr. kun. R. Gudelis prisimena, jog projektas kurį laiką buvo užstrigęs ir nejudėjo iš vietos, laimė, didelių pastangų dėka pavyko jį išjudinti.
„Žinoma, buvo daug atsakomybių, reikėjo derinti ne tik su Latgalijos vyskupu, bet kad ir latviams patiktų. Be to, susipynė įvairūs kultūriniai klausimai: ar gali karalius būti šventoriuje? Ar Mindaugas buvo atsižadėjęs krikščionybės? Vieni manė vienaip, kiti – kitaip. Galų gale buvo priimtas sprendimas, jog paminklas gali būti šventoriuje. Dabar juo visi patenkinti, o kartais reklaminėje atributikoje pristatant ne tik Agluoną, bet ir visą Latgaliją, yra kalbama apie šį paminklą, jis pozicionuojamas kaip vienas iš skiriamųjų ženklų“, – sako R. Gudelis.