Vyriausybė pirmadienį Gedimino kalno tvarkymui skyrė 514,9 tūkst. eurų.
Pinigai iš valstybės rezervo lėšų skirti Lietuvos nacionaliniam muziejui valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti.
Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Pasak muziejaus, pritaikius laikinąsias priemones ir esant palyginti palankioms klimatinėms sąlygoms, nuo 2017 metų lapkričio neatsirado nė vienos naujos nuošliaužos, o ankstesnės nesiplėtė, bendrai kalno būklė iš esmės nekinta nuo 2018 metų pavasario.
Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
