Tropinis karštis tvokstelėjo visa jėga. Dėl šiomis dienomis kamuojančio alinančio karščio, žmonės gausiau prakaituoja, o kartu su prakaitu dideliais kiekiais pasišalina ir žmogui būtinos medžiagos – magnis, kalis ir kalcis.
Vyresnio amžiaus žmonės ypač turėtų saugotis saulės spindulių, nebūti lauke, nelaistyti šiltnamio ar daržų, negelbėti augalų, o susimąstyti apie savo sveikatą.
Karščiai pavojingi ir kūdikiams, ir mažamečiams, kurių termoreguliacija dar nesusiformavusi. Gydytojas primina jauniems tėvams, kad negalima palikti vienų vaikų automobilyje, o patiems eiti apsipirkti į parduotuvę.
Didelio antplūdžio nebuvo
Respublikinės Panevėžio ligoninės Komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis sakė, kad ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius savaitgalį perkaitusiųjų antplūdžio nesulaukė.
„Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai sakė, kad ligonių antplūdžio nebuvo. Žinoma, kreipėsi žmonės, kurie jautė perkaitimą. Tai dažniausiai asmenys, kurie jaučia širdies, kraujotakos problemas. Tai vyresnio amžiaus žmonės arba tokie, kurie neatsakingai deginosi ir ilgai buvo saulėje“, – aiškino V. Riaubiškis.
Išmoko saugotis
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties dispečerinės administratorė Aurima Bobelienė naujienų portalui JP sakė, kad iškvietimų praėjusį savaitgalį buvo mažiau nei tikėjosi.
„Tikėjomės daugiau, bet jų buvo mažiau – beveik 20 proc. mažiau. Nors buvo karšta, bet žmonės išmoko saugotis, o, be to, mieste žmonių liko mažiau – išvažiavo kas prie jūros, kas į sodybas, kas prie ežerų. Todėl iškvietimų šeštadienį buvo mažiau. Tiesa, sekmadienį jų padaugėjo. Dažniausi iškvietimai susiję su kraujotakos, širdies veiklos sutrikimais. Dar pasitaikė nelaimingų atsitikimų“, – sakė A. Bobelienė.
Amžius įvairus
Pasak administratorės, karštis žmones veikia skirtingai – vieniems sutrinka sąmonė, kiti apalpsta.
„Greitąją pagalbą kvietė įvairaus amžiaus žmonės. Vidurkis buvo nuo 30 iki 80 metų, bet skubioji pagalba buvo kviečiama ir vaikams. Medikai, stojus karščiams, rekomenduoja vengti saulėkaitos, būti pavėsyje, nepamiršti galvos apdangalo ar skarelės ir gerti daug skysčių. Tuos patarimus kartojame kone kasmet, bet vis žmonės neapskaičiuoja savo jėgų ir karštis padaro savo – atsiranda negalavimų“, – sakė Panevėžio miesto GMP stoties dispečerinės administratorė A. Bobelienė.
Pavojai ir darbo vietoje
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį, kokie pavojai tiko dirbant per karščius – vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja Sniegina Povilonienė teigė, kad karšti orai sukuria pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.
„Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą“, – aiškino S. Povilonienė ir sakė, kad leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.
Suteikti specialias pertraukas
Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
„Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui“, – sakė S. Povilonienė.
