Jurga Žiogė ir Milda Butkevičiūtė – dvi panevėžietės, įkūrusios meno terapijos ir psichologijos studiją. Jos, kaip pačios atskleidė, pažįstamos daugelį metų ir nuo seno svajojo dirbti kartu. Štai taip ir gimė studijos idėja, kur susipina psichologija ir meno terapija.
Nors esate dvi, papasakokite plačiau apie kiekvieną asmeniškai.
Jurga: Dirbu psichologe Panevėžio miesto psichikos sveikatos centre ir mokykloje su negalią turinčiais vaikais. Kadangi daug metų esame draugės, visada turėjome svajonę įkurti tokią vietą, kur galėtume drauge dirbti ir sujungti savo veiklas.
Milda: Baigiau Vilniaus dailės akademiją. Esu fotografė, kurianti tarpdisciplininius ir socialinius menus. Nuolatos gyvenu kūryboje, rengiu savo darbų parodas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Dirbu ir fotografijos mokytoja bei meninių veiklų edukatore, integruoju emocinio intelekto auginimo metodus ir vedu dailės terapijos sesijas. Ja domėjausi seniai, o rimtai studijuoti pradėjau jau po Dailės akademijos studijų.

Meno terapija. Kas tai? Kuo tai svarbu, naudinga?
Milda: Paprastai sakant meno terapija padeda žmonėms suprasti ir išreikšti savo jausmus bei emocijas per kūrybinį meninį procesą. Meno terapijos pagalba galime prisibelsti į giliausius pasąmonės kampelius.
Dailės terapijoje save išreiškiame tapydami, modeliuodami arba aprašydami literatūrine forma savo problemą ar nuotaiką. Tuomet atrodo, lyg gauname užkoduotą žinutę iš savo pasąmonės. Na, o pripažinus šį turinį bei jausmus ir šias patirtis įsisąmoninus, galime paklausti savęs, ar man patinka tai, ką sužinojau ir jaučiu, ką aš noriu toliau su tuo daryti? Gal pagaliau noriu jaustis kitaip, tuomet galiu sau padėti – nusipiešti, kaip noriu jaustis, vieną žingsnį į priekį. Ir taip keliaujama pirmyn, prisiimant savo mintis ir jausmus, atsakomybę už savo gyvenimą.
Dailės terapija gali padėti keisti savo gyvenimo įpročius – mąstyti pozityviau, gyventi sveikiau, tiesiog įkvėpti pagaliau pradėti daryti tas veiklas, kurios džiugina ir augina, nebegyventi sename modelyje, suvaržymuose ar įsitikinimuose.

Kokiems žmonėms gali tikti dailės terapija?
Milda: Dailės terapija tinka kiekvienam žmogui. Vedžiau dailės terapiją onkologiniams pacientams, kariams, šauktiniams, negalę turintiems asmenims, vaikų namų jaunuoliams, suaugusiems žmonėms, senjorėms, kariuomenės seržantams, vadams. Mačiau spindinčias žmonių akis po užsiėmimų – jie jautėsi suprasti, išgirsti, radę savyje stiprybės gyventi.
Asmeninis emocinis gijimas padedant dailės terapijai, įmanomas visiems, turintiems vidinių sopulių, patiriantiems stresą, išgyvenantiems gedulą, artimojo savižudybę, perdegimo sindromą darbe, vienišoms mamoms ar apleistiems, nesuprastiems, neišgirstiems senjorams.

Ką daryti, jei žmogus galvoja, kad nemoka piešti?
Milda: Dailės terapija nėra piešimo būrelis. Čia nesimokome piešti, nevertiname piešinių, nekomentuojame, kaip jie pavyko ar nepavyko – kiekvienas piešinys priimamas, kaip unikali žmogaus vidinio pasaulio raiška. Svarbiausia yra pats procesas, autentiška emocijų išraiška per piešinį. Taip pat reikšminga terapijos dalis – paties žmogaus pasakojimas, refleksija apie piešinį.
Nesvarbu, kokios profesijos ar kiek žmogui metų. Visi mes gebame piešinyje išreikšti savo vidinį pasaulį simboline piešinio kalba. Tą kalbą, nepakartojamą, individualią, ypatingą, „skaitome“, tyrinėjame, aptariame kartu.

Kokiu būdu susijusios judviejų veiklos?
Milda: Bendradarbiaudamos su kolege Jurga, apjungėme dvi terapines paslaugas – psichologiją ir meno terapiją, į kurią įeina tiek dailės, molio terapija, tiek fototerapija. Klientas gali rinktis kas jam labiau prie širdies. Sakyčiau, kad ateiti pas terapeutą ar psichologą bei norėti sau padėti yra pusė darbo, labai stiprus ir didelis žingsnis, po kurio viskas savaime įsivažiuoja.
Ateityje norėtume į savo studiją pasikviesti šokio, muzikos, dramos terapijos specialistų iš visos Lietuvos ir taip dar daugiau supažindinti žmones su meno terapijos galimybėmis bei įvairove, kad kiekvienas galėtų atrasti sau tinkantį meninės raiškos metodą, kaip būdą išreikšti savo jausmus.

Jurga, o kokias paslaugas teikiate studijoje Jūs?
Jurga: Studijoje užsiimame psichologiniu konsultavimu. Atliekame įvairias psichoedukacines, individualias ir grupines meno terapijas. Tai – meninė, pedagoginė, edukacinė veikla.
Ar pati asmeniškai, pastebėjote, kad karantino metu padaugėjo žmonių prašančių psichologinės pagalbos?
Jurga: Karantino metu, žmonių prašančių psichologinės pagalbos tikrai padaugėjo. Karantinas galėjo paveikti kiekvieną iš mūsų, sukeldamas nerimą ir sukurdamas daugiau streso mūsų kasdienybėje. Daugelis pajautė neigiamas karantino pasekmes, tokias kaip vienišumas, nekontroliavimo jausmas, bejėgiškumas, nežinomybė.

Milda, sukūrei ir vykdai radijo projektą „Širdies IQ“. Kokia jo esmė?
Milda: Taip, jis vyksta kiekvieną savaitę „Pulso“ radijo bangomis – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18:10 val. Kviečiu klausytojus stabtelėti 5 minutėms, skirti sau atokvėpio, ramesnio sąmoningo kvėpavimo, jaukaus atsipalaidavimo.
Per radiją skaitau terapinius tekstus ir kviečiu „Širdies IQ“ klausytojus pajausti, išgirsti, suvokti, permąstyti ir auginti savo emocinį intelektą per vidinio grožio sudedamąsias dalis. Kviečiu po vieną žingsnelį lengvai ir su malonumu palaikyti savo emocinę higieną ir pradėti mylėti save, tuomet ir išorinė kasdienybė pasidarys gražesnė, meilesnė.