Jūriniai dronai gali keliauti ten, kur negali žmonės – tiesiai į uraganą.
2021 metų Atlanto vandenyno uraganų sezono metu būtent taip ir padarys mokslininkai: pasiųs jūrinius robotus tiesiai į besisukančią ciklonų širdį. Šia precedento neturinčia misija siekiama pagerinti mokslininkų supratimą apie tai, kaip uraganai sparčiai intensyvėja į siaubingas audras, lydimas destruktyvių vėjų ir mirtį nešančių potvynių.
Jeigu viskas eisis pagal planą, dronai skries per galingiausius audrų vėjus, supančius ciklono akį, vadinamą audros akies siena.
„Norime eiti kiaurai ją – norime eiti tiesiai per audros akies sieną,“ – sakė Gregory Foltz, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) okeanografas, dirbantis prie šios misijos.
Tai yra bendros NVAA ir „Saildrone“, inovatyvius burinius dronus kuriančios kompanijos, pastangos.
Penki dronai rugpjūtį bus įrengti Atlanto baseine, trys Karibuose ir du netoli JAV rytinės pakrantės. Kuomet formuosis neišvengiamieji šios vasaros ir rudens uraganai, tiesiai į audrų kelią mokslininkai paleis šias bepilotes skraidykles, sukurtas atlaikyti smarkius vėjus.
„Mes esame įsitikinę, kad galime paleisti šias transporto priemones į uraganus,“ – aiškino „Saildrone“ kūrėjas Richard Jenkins.
- Jenkins nejaučia nerimo dėl ekstremalių vėjų. Jūriniai dronai audringame Pietiniame vandenyne jau įrodė savo galimybes, kur jie atlaikė nepalankias aplinkos sąlygas. Naujausia „Saildrone“ versija yra 23 pėdų ilgio robotas, su žemesniu profiliu, kad atlaikytų intensyvius vėjus, buvo specialiai sukurtas uraganams.
Vis dėlto, kai kurių audrų metu užgriuvusios baltos vandens sienos gali pakenkti burėms (arba „sparnams“). Vis dėlto tai yra bandomojo projekto dalis, kuria siekiama pamatyti, kas veikia ir ką dar reikia tobulinti.
„Tai bus atradimų kelionė,“ – sakė Jenkins. „Mes laužysime daiktus ir iš to mokysimės“.
NVAA susidomėjo „Saildrone“ skraidyklėmis, nes jos įrodė esančios puikios tiesiogiai renkant vandenyno ir atmosferos sąlygų stebėjimus jūros paviršiuje.
Čia, kur vandenynai sąveikauja su oru, uraganai ima stiprėti, kartais labai greitai.
„Saildrones“ dėmesį koncentruos į tai, kaip vandenynai perduoda karštį ir energiją audroms, aiškino Foltz iš NVAA. „Mes daug ko išmoksime,“ – sakė jis.
Tokiems audrų tyrėjams kaip Foltz, labiausiai įdomios yra sąlygos, kurios „greitai sustiprina“ tropinius ciklonus.
Parkančių bendruomenėms stipresnės audros reiškia destruktyvesnius vėjus ir aukštesnius audrų potvynius, o tai yra pavojai apie kuriuos žinoti naudinga būtų visiems bendruomenių nariams.
Pastaraisiais dešimtmečiais uraganai sparčiai intensyvėjo.
Taip yra greičiausiai dėl to, kad uraganai maitinasi šiltais vandenimis, o vandenynai šiltėja šylant Žemės klimatui.
„Per pastaruosius keturis dešimtmečius sparčiai intensyvėjančių įvykių dažnis padidėjo, ir šis padidėjimas buvo siejamas su klimato pokyčiais,“ – agentūros klausimų ir atsakymų sesijoje praėjusiais metais aiškino Jim Kossin, atmosferos tyrimų mokslininkas NVAA.
Šylant vandenynų paviršiaus temperatūroms, bendrai uraganų tyrėjai nesitiki daugiau uraganų, tačiau tikisi, kad audros bus galingesnės (tačiau tikrai ne visuomet). Jau nuo 1979 m. padidėjo stiprių Atlanto vandenyno audrų (3 ar aukštesnės kategorijos) dažnis.
Pastaraisiais dešimtmečiais uraganų stebėjimas (kur audros keliaus) smarkiai patobulėjo, tačiau audrų intensyvumo prognozavimas pasirodė keliantis daugiau iššūkių.
Egzistuoja tiek daug niuansų ir besikeičiančių veiksnių, tarp vandenyno ir atmosferos, darančių įtaką intensyvumui, aiškino Foltz iš NVAA. Išlieka daug nežinomųjų.
Tačiau „Saildrone“ stebėjimai, jei ši pilotinė misija pasirodys esanti sėkminga ir tvari, galėtų labiau atskleisti, kas lemia šių audrų intensyvėjimą.
Dronai taip pat turi kameras, todėl jau netrukus galėsime pamatyti precedento neturinčius audringų jūrų vaizdus, egzistuojančius po didžiausiomis Žemės audromis. „Bus įdomu tai matyti iš jūsų saugių fotelių,“ – pažymėjo Jenkins.