Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos dėl COVID-19 valdymo narys Mindaugas Stankūnas teigia, kad pandemijos statistika rodo, kad Lietuva lenkia net ir optimistinį scenarijų.
Šeštadienį „Facebook“ pastebėjimais apie COVID-19 pandemijos valdymą Lietuvoje pasidalinęs profeosrius atkreipė dėmesį, kad dar gegužės 10 d. fiksuoti 604 koronaviruso atvejai 100-tui tūkst. gyventojų per per 14 d., o dabar iš šio skaičiaus liko tik pusė (323,5).
„Jei mesteltume akį į naujų COVID-19 atvejų 7 dienų vidurkį, tai tas pokytis dar įspūdingesnis, t. y. nuo 1200 (05.10) iki 495 (05.28). Stacionare gydomų ligonių skaičius irgi per tą patį laiką ženkliai aptirpo nuo 1120 iki 774. Reanimacijos ir skubios pagalbos skyriuose gydomų COVID-19 ligonių taip pat mažėja“, – komentavo M. Stankūnas.
Anot jo, teigiamų diagnostinių testų procentas siekia yra 2,8 proc., o tokio skaičiaus Lietuva nematė nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos.
„Kas tikrai dar galėtų būt kitaip, tai mirčių nuo COVID-19 skaičius. Aišku, kad jis nėra toks baisus, koks buvo gruodžio–sausio mėn., bet jo kritimas „užstrigo“ kovo mėn. ir nelabai juda žemyn. Pastarųjų dienų skaičiai lyg rodo kažką optimistiškesnio“, – tikino profesorius.
M. Stankūno teigimu, balandžio pabaiga rodė, kad Lietuva pandemijos valdyme juda daugiau pesimistinio scenarijaus link (pvz.: balandžio 28 d. buvo nustatyti 1598 nauji COVID-19 atvejai) ir neatmestina galimybė pasiekti 2500-3000 atvejų per dieną ribą, tačiau tai neįvyko.
„Maža to, mes pradėjome lenkti ir „optimistinį“ scenarijų, anot kurio mes tokius skaičius, kuriuos matome dabar, turėjome išvysti tik po poros savaičių. Toks staigus atvejų kritimas negali nestebinti. Kodėl taip įvyko?“, – svarstė M. Stankūnas.
Profesorius tikino, kad gerėjanti statistika yra susijusi su aktyvia vakcinacija nuo COVID-19, augančiu imunitetą turinčių žmonių skaičiumi, karantino taisyklių laikymusi, dideliais testavimo tempais ir gerėjančiu oru.
