Prieš mėnesį duris, o tiksliau užsakymų priėmimo langelį, atvėręs „Balta meška“ maisto vagonėlis, kviečia mėgautis išskirtiniais ant grilio keptais patiekalais. Vagonėlis įsikūręs kiek užmirštame Panevėžio kampelyje, bendrovės „Harju Elekter“ kieme, Tinklų g.
Panevėžietis virtuvės šefas Rokas Urbonas (34 m.), paklaustas, kodėl vagonėlį įkūrė būtent čia, tikino, kad šį klausimą iš klientų girdi dažnai. „O kodėl ne? Panevėžys plečiasi tik į tris puses, tad kodėl ši pusė lieka pamiršta? Mes norime pabandyti laimę čia“, – sakė vyras.
Suvedė maisto industrija
Šiame vagonėlyje Rokas šeimininkauja kartu su žmona Monika (28 m.). Būtent balandžio 8-ąją jie paminėjo 4-ąsias vedybų metines. „Su žmona susipažinome „Friedricho pasaže“, Klaipėdoje. Ji buvo padavėja-barmenė. Aš – maisto technologas“, – atskleidė Rokas.
„Man patiko jo ilgi batai. Tokių niekas neturėjo, tad mėgstu sakyti, kad jis „prisivaikščiojo“, – juokėsi Monika.
„Roko virtuvė“
Rokas atviravo, jog meilė maistui gimė dar vaikystėje. Jo šeima, kurios galva buvo gerai žinomas triatlonininkas Vidmantas Urbonas, puoselėjo tradiciją – kiekvieną ketvirtadienį rengti „Roko virtuvę“.
„Nuo pat vaikystės, kai man tebuvo maždaug 8 metai, šeimoje turėjome tradiciją. Tai būdavo kiekvienas ketvirtadienis, kurio metu aš gamindavau vakarienę. Tėvai duodavo pinigų, aš nueidavau į parduotuvę nusipirkti produktų, o grįžęs gamindavau. Visada mėgdavau suktis virtuvėje“, – vaikystės prisiminimais dalijosi šefas.
Emigranto duona
Visgi baigęs mokyklą Rokas pasuko ne kulinarijos keliu, o IT. „Dirbau su kompiuteriais, o po to nutariau iškeliauti į užsienį. Tuomet pasakiau sau, kad statybose nedirbsiu, kaip daugelis emigrantų. Iškart norėjau į virtuvę, tad ir pasakiau sau, kad jei nerasiu darbo šioje srityje, grįšiu į gimtinę. Taigi, darbą atradau ir pradėjau nuo indų plovimo“, – pasakojo jis.
Rokas, grįžęs į Lietuvą, darbą virtuvėje išbandė net keliuose restoranuose.
„Lietuvoje dirbau daug rimčiau, tokiuose restoranuose kaip „HBH“ ir dar poroje vietų uostamiestyje. Susipažinę su Monika, po kiek laiko nusprendėme bėgti nuo kulinarijos pasaulio, tad paskutinius ketverius metus gyvenome Danijoje. Na, o tuomet nutarėme, kad niekur nepabėgsime ir grįžę kursime kažką savo. Kadangi Panevėžys mano gimtasis miestas, tad nusprendėme pabandyti gyventi čia, nes prieš tai gyvenome žmonos gimtinėje – Klaipėdoje“, – atskleidė vyras.
Vagonėlis ant ratų
„Mes su bendrovės „Harju Elekter“ komanda esame pažįstami ir šnekėjome, kad čia trūksta maitinimo vietos. Tačiau, norint įrengti valgyklą viduje, reikia atitikti daugybę reikalavimų, todėl nusprendėme įrengti maisto vagonėlį ant ratų lauke. Mes gauname iš įmonės nuotėkas, elektrą, vandenį, tad viskas labai patogu“, – vagonėlio įkūrimo istoriją pasakojo Rokas.
„Bandysime gaivinti šį miesto galą. Už mėnesio ketiname kraustytis arčiau kelio. Ten yra suoliukai, staliukai, tad bus lyg poilsio zona. Taip pat, kiek žinome, planuojama iki Tinklų g. tiesti dviračių taką. Dar turiu pridurti, kad bus ilginamas ir darbo laikas, kadangi dabar dirbame nuo 10 iki 16 val. darbo dienomis, o ateityje dirbsime ilgiau“, – papasakojo vyras.
Pavadinimas keturkojės draugės garbei
Paklausti, kodėl verslui išrinko tokį pavadinimą, Urbonai tikino, kad pavadinimas apibūdina jų keturkoję Berry. „Ji – auksaspalvė retriverė, kuri nėra auksinė, o balta. Berry atrodo kaip tikra meškutė, didelė (juokiasi). Pirmoji mintis net buvo pavadinti „Alkana meška“, bet po to nusprendėme pasilikti ties „Balta meška“, – atskleidė pora.
90 proc. – ant grilio
Vagonėlyje daugiausiai tiekiamas ant grilio keptas maistas. „Turime bazinį meniu, bet kiekvieną dieną varijuojame. 90 proc. patiekalų kepama ant griliaus“, – sakė Rokas.
Taip pat jis pridūrė, kad nors atrodytų pagrindiniai jų klientai turėtų būti aplinkinių įmonių darbuotojai, vis dėlto nemažai ragautojų atvyksta užkąsti iš miesto.
Vienam – sportas, kitam – kulinarija
Tėtis, Vidmantas Urbonas, sūnumi didžiuojasi ir teigė, kad svarbu kiekvienam atrasti mylimą darbą. „Dirba žmogus tai, ką myli. Tas išties džiugu. Jis apskritai išbandęs daug įvairių restoranų, tad patirties tikrai turi įvairios ir, manau, čia jam puikiai seksis“, – sakė V. Urbonas.
Na, o Rokas, paklaustas, kodėl nutarė žengti kitokiu keliu nei tėtis, tikino, kad du žmonės šeimoje negali būti geri tame pačiame dalyke.
„Mes darome tai, ką mokame geriausiai. Sportas – mano hobis, bet aš manau, jog aš geriau kepu mėsainius nei plaukiu ar bėgu. Aš išties nuo mažumės mačiau sportą, tad tai neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – atviravo Rokas.
