Planuojama, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) lankytojus pakvies 2023 metais. Panevėžio kultūros bendruomenė teigia laukianti profesionalaus meno bei kultūros proveržio mieste ir dalijasi idėjomis, kaip SEMC veiklos koncepciją būtų galima pritaikyti jų poreikiams dar labiau.
Laikinai SEMC direktoriaus pareigas einantis dr. Arūnas Astramskas sako, kad profesionalaus meno sklaida Panevėžyje prasideda nelaukiant, kol menų centras atvers duris lankytojams.
„SEMC veiklos pradžiai nebūtina statybų pabaiga. Jau nuo 2017-ųjų buvo vykdomos kūrybinės dirbtuvės, praėjusiais metais menų centras turėjo savo stendą Vilniaus knygų mugėje. Dabar planuojame menininko Stasio Eidrigevičiaus pristatymo renginius – kilnojamas lauko parodas. Norime supažindinti miesto bendruomenę su menų centro vizija ir sustiprinti jo laukimą. Taip pat mums labai svarbu išgirsti panevėžiečių siūlomas idėjas dėl numatomų SEMC veiklų“, – sako A. Astramskas.
SEMC svarba miesto vystymuisi
Panevėžio „City Alumni“ asociacijos koordinatorė Rūta Jančytė SEMC projekto vystymąsi seka jau keletą metų.
„Pati negyvenu Panevėžyje, tačiau su Panevėžiu mane sieja labai artimas ryšys. Nuo 2015 metų koordinuoju Panevėžio „City Alumni“ bendruomenės veiklą, tad tikrai domiuosi miesto aktualijomis. Viešai pateikiama informacija leido susipažinti su kūrybinių dirbtuvių rezultatais ir architektūrinio konkurso idėjomis bei jo laimėtojais. Savanoriaudama SEMC stende Vilniaus knygų mugėje susipažinau su menininku S. Eidrigevičiumi bei sutikau daugybę jo kūryba besidominčių žmonių, kurie labai laukia SEMC atidarymo“, – teigia R. Jančytė.
Pasak jos, Panevėžio „City Alumni“ asociacijos organizuotuose renginiuose SEMC ne kartą buvo paminėtas kaip itin svarbus objektas tolesniam miesto vystymuisi ir susilaukė kultūros atstovų palaikymo.
„Ypač didelio dėmesio šis projektas sulaukė mūsų 2019 metais organizuotame forume kultūros tema. Menų centrą tuomet minėjo vienas žymiausių Lietuvos išeivijos menininkų Ray Bartkus, Lenkijos visuomenės veikėjas, rašytojas, Paribio fondo Seinuose steigėjas Krzysztof Czyżewski, prof. Egidijus Aleksandravičius, filosofas, žurnalistas Paulius Gritėnas, publicistas, žurnalistas Donatas Puslys ir architektė Daiva Gasiūnienė. Projektą palaikančių bei jo laukiančių miestiečių mintis išgirdome ir organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse – panevėžiečiai tikrai pasiilgo kokybiškos ir išskirtinės kultūros bei renginių. Tikiu, kad SEMC tikrai gali tai suteikti ir tapti tuo objektu, kuris skatintų mus didžiuotis Panevėžiu“, – pasakoja R. Jančytė.
Bendruomenės idėjos – naudingos miestui
Panevėžio „City Alumni“ asociacijos koordinatorė SEMC koncepcijoje norėtų matyti keletą veiklos krypčių, tarp kurių profesionalaus meno eksponavimas, kūrybinių dirbtuvių veikla ir įvairių meno šakų pažinimas.
„Žinoma, pagrindinė jų – menininko S. Eidrigevičiaus kūrinių kolekcijos eksponavimas. Taip pat tikiuosi, kad menų centro komandai pavyks į Panevėžį atvežti modernaus meno parodų. Dar viena svarbi dalis turėtų būti kūrybinės dirbtuvės, kviečiančios Panevėžyje apsistoti ir kurti įvairių vizualiųjų menų atstovus. SEMC galėtų vienyti įvairias vizualaus meno šakas: scenografiją, dizainą, performanso bei gatvės meną. Taip pat – vykdyti edukacijas menininkams ir miesto bendruomenei“, – idėjomis dalijasi Panevėžio „City Alumni“ vadovė.
Menų centro poreikis jaunimui
SEMC projekto laukia ir Panevėžyje gyvenanti teatro aktorė, performanso menininkė ir iniciatyvinės grupės „Piliečiai už SEMC“ narė Ieva Brikė. Ją itin sužavėjo projekto architektūrinis sprendimas, kuris menininkei priminė Vakarų Europos šiuolaikinio ir modernaus meno centrus.
„Tokio pobūdžio multifunkcinis centras gali tapti puikia erdve ne tik tarpdiscipliniškumui mene, bet ir vieta edukacijoms bei bendruomeninėms iniciatyvoms. Pirmiausia, manau, šis centras reikalingas jaunimui. Jei SEMC veiklos vizija atitiks jauno žmogaus poreikius ir kalbės jaunimui suprantama kalba – šio centro sėkmė bei reikšmė Panevėžio miestui ir Šiaurės Lietuvos regionui bus labai didelė“, – sako I. Brikė.
Jos teigimu, Panevėžyje trūksta šiuolaikinį vizualųjį ir tarpdisciplininį meną populiarinančių renginių.
„Manau, kad reikėtų galvoti apie festivalius, orientuotus į patyriminį, bendruomeninį meną. Tai galėtų būti gatvės menas. Jo festivaliai sėkmingai jau vyko Kaune, Vilniuje bei Klaipėdoje, praturtindami ir pačius miestus, ir išjudindami bendruomenes. Šią patirtį galėtume pritaikyti SEMC“, – tvirtina I. Brikė.
Teatro aktorė taip pat pateikia siūlymą dėl vietinių menininkų edukacijos.
„Ne paslaptis, kad vadyba nėra stiprioji daugelio menininkų pusė. Jei SEMC sugebėtų į savo veiklą integruoti seminarus, skirtus projektų rašymui ir supažindinimui su Lietuvos ir užsienio finansavimo platformomis kultūrai – būtų labai naudinga“, – kalbėjo I. Brikė.
Jos teigimu, itin svarbus ir SEMC infrastruktūros prieinamumas visiems kuriantiems žmonėms. „Menų centre galėtų vykti rezidencijų programa, kuri būtų pritaikyta vietiniams menininkams ir kūrybininkų grupėms, taip pat – projektai, skirti jauniesiems menininkams. Tai būtų reikšminga pagalba menininkams sukurti ir pristatyti savo kūrybą“, – idėjomis dalijasi I. Brikė.