Dėl šalyje paskelbto karantino gyventojai didžiąją laiko dalį leidžia namuose, tačiau jų būstai vis dar tampa ilgapirščių taikiniu. Draudikai dalijasi rekomendacijomis, kaip apsaugoti savo turtą tam, kad vagys nepridarytų milžiniškų nuostolių, o jų grobiu netaptų brangūs ir vertingi asmeniniai daiktai, bei ragina nekartoti dažniausiai daromų klaidų, palengvinančių sąlygas nusikaltimams.
Pataria riboti socialinį turinį
Draudimo bendrovės ERGO Turto žalų administravimo skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, pernai, lyginant su 2019-aisiais, turto vagysčių sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Tačiau pastarųjų skaičius vis dar išlieka nemažas, todėl saugotis gyventojams yra būtina.
„Užpernai fiksavome daugiau kaip šimtą turto vagysčių, o pernai šis skaičius sumažėjo penktadaliu. Tokią tendenciją būtų galima sieti su karantinu, kadangi, daugiau būdami namuose, gyventojai sudaro vis mažiau progų nusikaltimams. Tiesa, daugiausia vagysčių fiksuota vasarą – birželio, liepos mėnesiais. Tokiu laiku dauguma atostogauja, būstus palieka mažiau apsaugotus, todėl ilgapirščiai skuba tuo pasinaudoti“, – akcentuoja M. Ratkevičius.
Paklaustas, kokią didžiausią vagių sukeltą žalą draudimo bendrovė pernai užfiksavo, draudiko atstovas sako, jog išmoka siekė apie 10 tūkst. eurų. Pasak M. Ratkevičiaus, tuomet ilgapirščiai pasidarbavo iš peties: apvogė namus, iš jų išsinešė laikrodžius, juvelyrinius dirbinius, žiedus, apyrankes.
„Užkirsti kelią tokiems ir panašiems nusikaltimams yra ir pačių turto savininkų pareiga. Neretai, suplanavę vagystes, ilgapirščiai joms kruopščiai ruošiasi. Tikrina turto savininkų socialinius tinklus, stebi, kada gyventojai juose dalinasi atostogų nuotraukomis ar giriasi naujais, brangiais daiktais. Todėl patartina socialiniuose tinkluose vengti girtis turimu turtu, o nuotraukomis dalintis tik pasirūpinus daiktų saugumu“, – apie prevencines priemones kalba draudimo ekspertas.
Apsaugo ir tinkamai išmestos šiukšlės
Užsiminęs apie klaidas, kurios gali palengvinti sąlygas turto vagystėms, M. Ratkevičius priduria – nusikaltėlių grobiu tampa ir naktį kieme be priežiūros palikti vertingi daiktai. Tai, anot pašnekovo, ypač aktualu šiltuoju sezonu, kuomet gyventojai dieną naudojasi įvairiomis laisvalaikio priemonėmis – kepsninėmis, dviračiais, paspirtukais, o vėliau jų nesuneša į namus.
„Kitas svarbus aspektas – durų ir langų saugumas. Norint išvengti vagysčių, paliekant būstą reiktų nepamiršti užrakinti duris bei užverti langus. Taip pat rekomenduojama užtraukti užuolaidas ir palikti įjungtą šviesą namuose, iš jų išėjus sutemus. Taip vagišiai nežinos, ar viduje tikrai nieko nėra. Verta pabrėžti, kad priežastimi nusikaltimui gali tapti ir šalia namų paliktos brangių daiktų pakuotės – geriau jas tinkamai išmesti, taip neskatinant pasikėsinimo į neseniai įsigytą turtą“, – atkreipia dėmesį M. Ratkevičius.
Pašnekovas kartu pataria investuoti į namų stebėjimo sistemas ir vaizdo kameras kiemuose, juose įrengti apšvietimą su judesio davikliais, vertingiems daiktams įsigyti seifą, asmeninio turto be priežiūros nepalikti automobiliuose, o išeinant bei įeinant į daugiabučių laiptines įsikinti, jog durys gerai užsidarė. M. Ratkevičius taip pat rekomenduoja pasirūpinti ir turto draudimu, kuris vagystės atveju galėtų sumažinti nuostolius. „Tačiau toks draudimas galioja tik tuo atveju, jei vagystė padaroma su įsilaužimo žymėmis. Todėl turto saugumas bei priežiūra turėtų būti ir pačių gyventojų prioritetu“, – papildo draudiko atstovas.