Su pavasariu atėjo dar viena gera žinia. Patvirtinta „Johnson & Johnson“ vakcina. Tuo metu Europos šalyse kyla nerimas dėl skiepijimo „AstraZenecos“ vakcina. Apie skiepus ir vakcinavimą pokalbis laidoje „Dienos tema“ su sveikatos apsaugos viceministre Živile Simonaityte ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi habilituotu daktaru Vytautu Usoniu.
– Profesoriau, kaip aiškinate kilusį nerimą dėl „AstraZenecos“ vakcinos? Pasigirdo kalbų ir įtarimų, kad kraujo krešuliai susidaro po vakcinos, nors atsakingos institucijos tą jau paneigė. Nepaisant to, kai kurios Europos šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina. Kas čia vyksta?
V. Usonis: Daug komentarų ir daug paaiškinimų galėtų būti. Apibendrinant visą turimą patirtį, kraujo krešumo problemos nebuvo žinomos kalbant nė apie vieną anksčiau ir dabar skiepytų vakcinų. Kitaip sakant, aišku, visada gali būti pirmas kartas. Bet atrodo, kad turime sulaukti galutinio ekspertų atsakymo.
Šios dienos Europos vaistų agentūros išplatinta informacija teigia, kad ES šalyse, be Didžiosios Britanijos, kuri jau nebepatenka į mūsų statistiką, išskiepyta apie 50 milijonų dozių „AstraZenecos“ vakcinos nuo COVID-19 ir yra užregistruota apie 30 nepageidaujamų povakcininių reiškinių, vienaip ar kitaip susijusių su krešumo sistemos ligomis. Europos vaistų agentūros duomenimis, tai įprastas lygis kraujo krešumo sutrikimais pasireiškiančių ligų tokioje populiacijoje. Kitaip sakant, jeigu mes paimtume 50 milijonų žmonių, kuriems ničnieko nebuvo daroma, tai per tokį žmonių skaičių tie 30 atvejų galėtų būti.
Aišku, tai preliminarūs duomenys, tyrimai vyksta, aš neabejoju, kad artimiausiu laiku išgirsime oficialius duomenis. Tačiau norėčiau paminėti dar du aspektus, į ką turėtume atkreipti dėmesį. Netgi tokia nepalanki situacija yra iliustracija to, kokia griežta vakcinų saugumo sistema. Atsitikus nenumatytų dalykų, skiepijimas sustabdomas. Tos serijos vakcinos skiepijimas sustabdytas. Kaip kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, kai kuriose skandinavų šalyse apskritai šios vakcinos skiepijimas sustabdytas. Niekas nebuvo nuslėpta, nutylėta. Šita žinia pasiekė plačiausią visuomenės ratą ir, be abejo, tai turėtume vertinti kaip dar vieną mūsų saugumo garantiją ta prasme, kad jeigu jau kokie nors dalykai atsitinka, jie tampa žinomi, analizuojami.
– Ponia Simonaityte, kokia žinia Lietuvos gyventojams dėl „AstraZenecos“ vakcinos? Girdėjome, kad Lietuva irgi buvo laikinai sustabdžiusi skiepijimą viena partija.
Ž. Simonaitytė: Lietuva vis dar laikinai tą vieną partiją yra pristabdžiusi, bet ką mes žinome dabar iš Europos vaistų agentūros, tai, ką ir labai teisingai profesorius sakė, kad būtent tos mirtys ar kitos nepageidaujamos reakcijos, lyginant vakcinuotų žmonių grupes, skaičius pagal amžių, niekuo neišsiskiria, jeigu toks skaičius žmonių būtų paimtas ir tiesiog nevakcinuotas. Turime suprasti, kad šiuo metu didžioji dalis valstybių vakcinuoja vyresnio amžiaus žmones, kurių, natūralu, įvairios ligos yra dažnesnės. Ir natūralu, kad ir šalutinis poveikis, ir mirtys yra dažnesnės.
– Viceministre, Vaistų kontrolės tarnyba sako, kad artimiausiomis savaitėmis gausime gerokai mažiau, negu planuota, „AstraZenecos“ vakcinos siuntų. Galite patvirtinti šią informaciją?
Ž. Simonaitytė: Taip, gavome „AstraZenecos“ atnaujintus grafikus. Artimiausias kelias savaites yra sumažintas tiekimas. Bendra suma, atrodo, apie 100 tūkstančių.
– Profesoriau, dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos – ar galima sakyti, kad ji geresnė, vien todėl, kad užteks vieno skiepo, vienos dozės?
V. Usonis: Šiuo požiūriu, be abejo, jeigu užtenka vienos dozės, jeigu sutaupome papildomą vizitą, skiepų vizitą, kaip tai vadinama, tai, be abejo, tam tikras pranašumas yra. Tačiau vėlgi tai nauja vakcina. Remiantis tyrimais, vienos dozės užtenka pasiekti tikslams, kurie keliami dabar, kad ir šita vakcina prisidėtų prie pandemijos suvaldymo.
Tačiau turiu pasakyti, kad vyksta tam tikros diskusijos mokslininkų forumuose, kad vis dėlto negyvos vakcinos, jeigu jos įskiepijamos dviem dozėmis, yra žymiai veiksmingesnės. Šiandien, kalbant apie „Johnson & Johnson“ vakciną, tai galbūt yra mokslinių diskusijų ir tolesnių tyrimų klausimas. Šiandien labai gera žinia, kad dar viena vakcina įregistruota tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europos Sąjungos šalyse, ir mes galime tikėtis, kad turėsime galimybių dar labiau išplėsti skiepijimo programas.
– Ponia Simonaityte, skelbiama, kad, kaip suprantu, balandžio pabaigoje pirmosios „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntos turėtų pasiekti Lietuvą. Ar galite patvirtinti?
Ž. Simonaitytė: Kol kas 100 proc. patvirtinti negaliu. Kitą savaitę iš „Johnson & Johnson“ tiekėjų turime gauti pirmuosius grafikus. Tada jau tiksliai žinosime, kada ir kiek vakcinos turėtume gauti. Preliminariais duomenimis, balandžio pabaigoje turėtų pasiekti pirmoji siunta. Tiesa, pagal tai, kokią informaciją esame gavę, tai turėtų būti tik simbolinės dozės.
– Ministerija skelbia, kad masinė vakcinacija turėtų prasidėti gegužę. Viceministre, kaip galėtų atrodyti tas procesas?
Ž. Simonaitytė: Su ta geguže irgi, žinot, „AstraZeneca“ vėl šiek tiek pakoregavo tiekimo grafikus. Turbūt ir data labai priklauso nuo tiekimo grafiko. O kalbant apie tai, kada prasidės, numatoma, kad iš principo vakcinacija vyks taip, kaip vyksta dabar, tuose pačiuose vakcinavimo centruose, tiesiog į juos kviečiant kitus žmones ir atitinkamai jau visus kitus, ne dėl amžiaus, kurie šiuo metu vakcinuojami, ne dėl lėtinių ligų, kurie bus vakcinuojami vėliau, o visus kitus, kurie nori pasiskiepyti.
– Ir jie registruosis per e. sveikatą?
Ž. Simonaitytė: Taip, iš esmės dabar yra planas toks, kad pats žmogus galės arba prisijungti per elektroninius valdžios vartus ir užsiregistruoti, arba tai padaryti skambindamas.
– Su e. sveikata turime daug skandalų ir daug problemų dėl jos netobulumo. Ar pavyks išspręsti, kad viskas vyktų gana sklandžiai?
Ž. Simonaitytė: Čia turbūt yra mūsų darbas keliais pjūviais. Vienas pjūvis yra, be abejo, darbas su e. sveikatos sistema siekiant, kad tas procesas būtų sklandus. Bet suprantame, kad 100 proc. niekada negali būti dėl nieko garantuotas. Lygiagrečiai yra planuojama turėti paralelinę registracijos sistemą, kad jeigu vis dėlto taip nutiktų, kad e. sveikata susidurtų su nesklandumais, mes galėtume visą vakcinacijos registraciją perkelti į kitą sistemą.
– Pone Usoni, iš to, ką matote dabar, kaip manote, ar Lietuva pasiruošusi masiniam skiepijimui, kuris galbūt prasidės gegužę?
V. Usonis: Sunku pasakyti. Registravimasis yra turbūt viena problema. Aš matau didesnę problemą – prieinamumą vakcinos ir skiepijimo programos, ypač mažesnėse vietovėse. Sakykim, kaimo vietovės, mažesni miesteliai, vienkiemiai, kur iš tikrųjų žmonės turi problemų atvykti numatytu laiku į skiepijimo punktą. Ir, matyt, čia iš tikrųjų reikia ir dėmesio, ir sprendimų, kas turėtų būti padaryta, kad skiepijimo programa pasiektų ir šituos žmones. Ir, be abejo, platesnio masto visuotinio skiepijimo programa, ar ji anksčiau, ar vėliau prasidės, turi prasidėti.
Mano nuomone, galbūt ir nevertėtų laukti, kol visi senjorai galų gale apsispręs ir ateis į skiepijimų punktus. Galbūt tą ratą reikėtų plėsti jau dabar. Sudarant galimybę tiems, kas šiandien dar neapsisprendę, pasiskiepyti vėliau, bet neužlaikant proceso. Turint omeny, kad bet kurio amžiaus paskiepytas žmogus prisideda prie visuomenės imuniteto formavimo ir prie mūsų galutinio tikslo pasiekti pakankamai aukštą visuomenės imuniteto lygį. Prezidento iniciatyva – Mindaugo karūnavimo diena – labai svarbi mūsų valstybei, bet žiūrėdamas iš epidemiologinių pozicijų aš sakyčiau, kad jeigu mes pasiektume 60–70 proc., sakykime, spalio pabaigoje, tai būtų labai rimta paraiška, kad ateinantį SARS-CoV-2 virusinės infekcijos pakilimo sezoną nuo lapkričio su piku sausio ir vasario mėnesį mūsų visuomenė būtų labiau pasiruošusi ir mes galėtume tikėtis įprastesnio gyvenimo būdo, be didelių suvaržymų.
– Viceministre, šios dienos duomenimis, 100 tūkst. gyventojų naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites siekia 233. Toks atvejų skaičius. Ar galime tikėtis kitą savaitę, kaip buvo planuota, judėjimo tarp savivaldybių atnaujinimo, ar visgi gali tekti vėl palaukti?
Ž. Simonaitytė: Čia turbūt esminis klausimas, kurį planuojame dar savaitgalį peržiūrėti ir kartu su ekspertais aptarti. Tai susiję su mutacijų plitimu. Šiuo metu matome, kad viruso mutacijos kol kas paplitusios ne visose savivaldybėse. Ir vienas iš aspektų, kurį labai svarbu įvertinti kalbant apie judėjimo atnaujinimą, jei iš tikrųjų pasitvirtiname, kad mutacijos neišplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, tai visgi prie judėjimo ribojimų reikėtų likti, nes kitų šalių duomenys 100 proc. patvirtina, kad britiškoji atmaina yra gerokai labiau užkrečiama. Matome ir savivaldybių blogėjančius duomenis, ten, kur jau žinome, kad ta atmaina plinta. Tad, jeigu galime tą sustabdyti ir lokalizuoti tam tikrose apskrityse, tam tikrose savivaldybėse, tai tikrai labai norėtųsi tą padaryti. Bet tam dar ryt, poryt reikia pasirinkti papildomų duomenų.
