Tarptautinė mokslininkų komanda pranešė atradusi naujo tipo kosmoso orų fenomeną. Aukštai virš mūsų planetos poliarinių regionų, plazma juda aplink, atrodydama kaip taifūnas ar uraganas.
Uraganai yra dažnas Saulės sistemos planetų reiškinys. Dalelėms kylant ar krentant gali susiformuoti žemo slėgio zona, aplink kurias kyla uraganai. Tokiu būdu žemutinėje Žemės atmosferoje vyksta tropinės audros.
Pasirodo, kad elektra įkrautos dalelės jonosferoje gali elgtis lygiai taip pat.
Naujame tyrime mokslininkai pakartotinai analizavo 2014 metų rugpjūčio mėnesio duomenis. Naujasis darbas parodė, kad egzistuoja sūkurinė 1000 kilometrų skersmens plazmos struktūra, esanti šimtų kilometrų aukštyje virš Šiaurės ašigalio.
Kosminiai uraganai paspartina elektronus judėti žemyn link Žemės, kas regione sukelia šiaurines pašvaistes, kurios taip pat įgauna cikloninę formą.
Ši ypatinga pašvaistė vyko 2014 metų rugpjūčio 20 d. ir truko apie aštuonias valandas. Šis įvykis vyko ypatingai ramių geomagnetinių sąlygų metu ir kur kas arčiau magnetinio šiaurės poliaus, nei vidutinės šiaurinės pašvaistės.
„Iki šiol nebuvo aišku, kad kosminės plazmos uraganai iš vis egzistuoja, taigi, įrodyti tai tokių stulbinančių stebėjimų dėka, yra neįtikėtina,“ – pareiškime sakė tyrimo bendraautorius, profesorius Mike Lockwood, kosmoso tyrėjas iš Redingo universiteto.
„Tropinės audros yra siejamos su milžiniškais energijos kiekiais, o šie kosminiai uraganai turi būti sukurti neįprastai didelio ir greito Saulės vėjo energijos ir įkrautų dalelių perdavimo į aukštutinę Žemės atmosferą. Plazma ir magnetiniai laukai planetų atmosferose egzistuoja visoje Visatoje, taigi atradimai rodo, kad kosmoso uraganai gali būti plačiai sutinkamas fenomenas.“
Duomenys iš daugybės palydovų, o taip pat ir simuliacijų, rodo, kad ramybės periodai aplink Žemės magnetosferą, gali sukelti šiuos reiškinius.
Kai mūsų planetos magnetinio lauko linijos nėra trikdomos, jos tiesiai virš magnetinio poliaus sukuria kanalų struktūrą, nukreipdamos įelektrintas Saulės vėjų daleles tiesiai į viršutinę ir vidurinę atmosferą.
Tai yra svarbi įžvalga. Mūsų telekomunikacijų tinklas kosmoso orų yra veikiamas dviem būdais.
Tokie reiškiniai, kaip didžiosios Saulės audros, gali sutrikdyti palydovus ir panašią įrangą. Kitu atveju, mes susiduriame su besitęsiančiu iš Saulės plūstančių dalelių srautu, kuris lėtai bet užtikrintai lemia mūsų technologijų dėvėjimąsi. Atradimai rodo, kad mes neturėtume nuvertinti kosminių orų, net ir ramesniais periodais.