Pastarieji mėnesiai – tikrai ne draugiškiausi mūsų regai, sako oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė. Jos teigimu, ypač didelį ir netikėtą krūvį patiria moksleivių akys. Specialistė pataria tėvams, kaip užtikrinti kuo mažesnę nuotolinio mokymosi žalą jaunų žmonių regėjimui.
„Nuolatinis žiūrėjimas tai į vieną, tai kitą ekraną lemia, kad žmogus rečiau mirksi, dėl to pradeda sausėti akys. Tai būdinga mums visiems, dirbantiems prie kompiuterių, bet šiuo metu tapo ypač aktualu moksleiviams. Jauniems žmonėms atsirado problema, kurios nebuvo anksčiau, nes visas mokymas tapo nuotolinis“, – sako akių klinikos „Žiūra“ specialistė.
Jos teigimu, įprastai, patys to nejausdami, sumirksime apie 1000 kartų per valandą, tačiau įtempę žvilgsnį, žiūrėdami į ekraną imame mirksėti net triskart rečiau.
Kuo didesnis ekranas
Specialistė ragina tėvus užtikrinti, kad vaikai nuolat darytų trumpas pertraukas, geriausia – kas 15 minučių. Jų metu patartina žiūrėti į tolį, pro langą. Svarbu visiškai atpalaiduoti žvilgsnį, leisti jam klaidžioti horizontu – taip akys pailsi.
Iš pirmo žvilgsnio toks patarimas gali pasirodyti keistas, tačiau G. Laurinavičiūtė siūlo rinktis ir kuo didesnį ekraną.
„Mažiausiai kenkiantis – didelis televizoriaus ekranas, tuomet – kompiuterio, prasčiau – planšetės, na, o telefonai ir ypač žaidimai juose yra tikras „peilis“ akims. Kuo mažesnis ekranas, tuo smulkesni yra objektai jame, tad tuo stipriau reikia įtempti akis.
O žaidžiant tie smulkūs bei ryškūs objektai staigiai juda, akys turi spėti fiksuoti greitus pokyčius ekrane – tai jas labai vargina“, – sako akių gydytoja. Ji tikina trumparegystę turinčius vaikus raginanti žaidimus, kurių visiškai uždrausti nepavyksta, geriau žaisti prie televizoriaus ekrano.
Svarbu užtikrinti ir tai, kad ekranas nebūtų per arti, žemiau akių lygio, žiūrėjimo kampas – apie 30 laipsnių bei į ryškų ekraną nebūtų žiūrima tamsiame kambaryje. Todėl žaidimų telefonu lovoje, išjungus šviesas, reikėtų griežtai atsisakyti.
Akis pailsinti, pasak specialistės, galima ir labai paprastu būdu, vadinamu palmingu – patrynus delnus vieną į kitą, kad sušiltų, bei jais uždengus užmerktas akis, taip jas kurį laiką pašildant yra aktyvinama kraujotaka.
Karantinas kelia ir daugiau iššūkių
„Dabar net ir dėl gamtos sąlygų akims nėra geriausias laikas. Žiemą oras yra sausesnis, sausa ir patalpose dėl įjungto šildymo, todėl akys dar labiau sausėja ir gali imti kamuoti nemalonūs pojūčiai jose.
Tačiau itin didelis jau keletą mėnesių trunkančio karantino iššūkis yra tai, kad namų aplinkoje mažiau žiūrime į tolį, nes sienos apriboja mūsų žvilgsnį. Esame priversti žiūrėti artimais atstumais ir tai gali provokuoti trumparegystės paaštrėjimą ar atsiradimą. Kam akiai matyti gerai į tolį, jei nėra tokio poreikio? – sako G. Laurinavičiūtė.
Todėl, pasak specialistės, svarbu bent šiek tiek laiko kasdien praleisti prie lango, žiūrint, jei įmanoma, į žalios spalvos ar natūralios gamtos objektus, žvilgsnį nukreipiant pakaitomis: iš arti – į tolį – iš arti – į tolį. Toks pratimas taip pat atpalaiduoja akis.