Atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos viršūnių susitikime (EVT) yra politinio susitarimo dalykas, sako konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
V. Sinkevičius taip pat mano, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta įstatymais ir kitais teisės aktais.
„Konstitucija nenumato, kad Seimas, Vyriausybė ar kuris kitas subjektas savo priimtais įstatymais, kitais teisės aktais galėtų apriboti ar suvaržyti prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti užsienio politikos klausimus. Iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose, ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta įstatymais ir kitais teisės aktais“, – per spaudos konferenciją sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, „vienintelis būdas, jeigu manoma, kad galima racionaliau dalyvauti Taryboje, kad tai būtų didesnė nauda, tai tik politinio susitarimo klausimas“.
Spaudos konferenciją Seime antradienį surengė konservatorių atstovas Matas Maldeikis, keliantis klausimą, ar vietoje prezidento Gitano Nausėdos Lietuvai EVT neturėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Konservatorius argumentuoja, kad EVT daugiausiai priimami sprendimai, kurie susiję su vykdomosios valdžios sfera, ir atsakomybė, pvz, kaip vakcinų tiekimo klausimu, už jų įgyvendinimą tenka Vyriausybei.
„Vakcinų tiekimo šalims narėms klausimas dar kartą apnuogino šalies atstovavimo EVT problemą ir tuo pačiu metu klausimą dėl valdžios pasidalinimo šalyje. Kas mūsų šalyje atsakys už vakcinacijos politiką, kokia situacija vyks su vakcinacija šalyje ir kas galų gale už tai atsakys. Be abejo, tai bus sveikatos apsaugos ministras, ministrė pirmininkė, tačiau klausimą dėl to EVT kelia ir sprendimus priima prezidentas, tai iš tikrųjų keistas pasidalinimas, kai sprendimus priima viena valdžios šaka, o atsakomybė tenka kitai“, – per spaudos konferenciją sakė M. Maldeikis.
Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.
Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai M. Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.
Prezidento G. Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.
Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.
„Man atrodo, kad šita diskusija dirbtinai sukelta mūsų vidaus politikoje (…). Ta diskusija pradėjo rutuliuotis viešoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Ji atkreipė dėmesį į Konstitucijos nuostatas, kurios apibrėžia, kad prezidentas yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei, taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis.
Ji pabrėžė, kad prezidentas ES viršūnių susitikimuose atstovauja pozicijai, kuri yra suderinta su Vyriausybe ir patvirtinta Seimo komiteto.
Premjerė I. Šimonytė lapkritį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.
„Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – tuomet teigė premjerė.
