Menui ribų nėra. Pusamžis benamis iš Panevėžio nakvynės namų paprastus spalvotus pieštukus kuria kaip tikras virtuozas. Piešia tokius kūrinius, kad aplinkiniai lieka sužavėti. Talentingas vyras pieštukus į rankas paėmė vos prieš 7-erius metus, kai dėl klastingos ligos neteko abiejų kojų. O įgudęs piešti dabar iš to uždirba. Piešinius piešia pagal užsakymus arba tatuiruotėms.
58-erių Andrėjus vienas kaip pirštas – be namų ir šeimos. Laikina pastoge tapo Panevėžio nakvynės namai, kai prieš keletą metų emigravo iš Latvijos. Nors gyvenimas susiklostė taip, kad artėjant senatvei vyras nieko neturi vienatvę benamiui praskaidrina pieštukai.
„Vyras nusikaltęs žmonai, nu, ir prisigerinimo proga paprašė, kad nupieščiau, bus zodiako žvaigždynai dar“, – sako benamis Andrėjus Lukovnikovas.
Savamokslis dailininkas baigęs piešti portretą draugui, tuoj pat kibs į kitą. Medžioklės deivės Dianos piešinio užsiprašė medžiotojas.
„Kada nuotaika nu ir kada užsakymas. Pavyzdžiui, yra tatuiruotės, sako, ką nors savo, ne tai, kas įprasta, tai padarai keletą eskizų“, – pasakoja A. Lukovnikovas.
Vis tik uždirbti daugiau iš piešimo benamiui pavyksta kai sulaukia užsakymų tatuiruotėms. Vienetinių lekalų talentingas benamis skaičiuoja sukūręs kelias dešimtis.
„Nuo 20 iki 50 eurų. Brangiausias buvo 130 eurų, bet maždaug trijų formatų ant visos nugaros cerkvė tatuiruotė“, – teigia A. Lukovnikovas.
O nakvynės namų socialinės darbuotojos rankose Andrėjaus piešti atvirukai. Jais moterys labai žavisi. „Čia buvo atspausdinta soc. darbuotojai, pasistengė, tai turim atvirukų“, – kalbėjo socialinė darbuotoja Dainora Dzimidzė.
Piešdamas vyras kasdien prie lango praleidžia ne vieną valandą. O ir akvareliniai pieštukai tirpte tirpsta nuo kruopštaus darbo. Bet piešti Andrėjui patinka.
„Atsijungi nuo visko ir žiūri. Būna atsibosta padedu, bet taip ir reikia daryti. Būna, kad pradėtas darbas nepatinka tai suplėšau ir viskas“, – sako A. Lukovnikovas.
Vyras turi keramiko specialybę, juo net 20 metų pradirbo Latvijoje. Bet prieš 7-nerius metus užklupo klastinga liga teko amputuoti kojas. Tada ir atsirado pirma dėžutė pieštukų.
„Smagu, kad talentas nežūva, o yra ir meninė pusė kažkoks pragyvenimo šaltinis. Padedam, palaikom. Kartais pritrūksta kažkokių spalvų priemonių organizuojam“, – pasakoja D. Dzimidzė.
Greičiausiai savamokslis dailininkas išpiešia mėlynos ir oranžinės spalvos pieštukus. Per visus Panevėžio nakvynės namų gyvavimo metus tai antras toks benamis turintis talento gyslelę piešti.
