Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiemet gyventojų sąskaitose, palyginus su kitais metais, rekordiškai padaugėjo santaupų. Vieni per koronaviruso pandemiją taupė dėl nežinomybės darbo rinkoje, kitų išlaidos sumažėjo apribojus pramogų ir paslaugų sektoriaus veiklą, sumažėjus galimybei keliauti.
Ekonomistų teigimu, gyventojų indėliai bankuose sparčiausiai augo bene visoje Europos Sąjungoje. Kad svarbiausia pandemijos išmokta pamoka – taupymas, rodo ir SEB banko bei „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.
Šešių asmenų panevėžiečių šeimai dabar kelionių prisiminimai tik nuotraukose. Nors kasmet sutaupiusi pinigų šeima išvykdavo poilsiauti į užsienį, šiemet dėl pandemijos kelionių teko atsisakyti, tad vadinamasis šeimos bankas pasipildė didesnėmis santaupomis.
„Šįmet tikrai niekur nevažiavome, labai daug keliavome po Lietuvą. Tai sakyčiau irgi susitaupė iš tų kelionių tokių, kurių nebuvo. (…) Kiekvieną mėnesį turime tokią kaip ir tradiciją, atsidedame šiek tiek pinigų – apie 20 procentų nuo bendrų mano ir vyro pajamų“, – pasakoja panevėžietė Neringa Pranckūnienė.
Pasak ekonomistų, lietuviai atostogaudami užsienyje per metus išleisdavo apie vieną milijardą eurų. Šiemet sumažėjus galimybei keliauti, anot Lietuvos banko ekonomistų, sutaupyta nemažai pinigų. Prie to prisidėjo ir valstybės skirtos papildomos išmokos, visi šie milijonai taip pat nusėdo gyventojų sąskaitose.
„Tas prieaugis yra rekordinis. Jeigu mes pasižiūrėtume, tai šiemet santaupų padaugėjo pusantro milijardo eurų bankų sąskaitose. Ir tai yra maždaug tiek pat, kiek pernai ir užpernai tuo pačiu metu kartu sudėjus“, – tvirtina Lietuvos banko ekonomistas Paulius Morkūnas.
SEB banko ir „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, kaip vieną svarbiausių pandemijos pamokų daugiau negu trečdalis gyventojų įvardijo didesnį poreikį taupyti. Ekonomistų teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos žmonės mažiau pinigų išleidžia pramogoms ir paslaugoms.
Neabejotinai dalis pinigų, kurie ne pandemijos atveju virstų išlaidomis, nugula gyventojų kišenėse ir indėliuose. Didesnius skaičius gyventojų sąskaitose lėmė ir mažesnis grynųjų pinigų naudojimas rinkoje.
„Kadangi karantinas, yra susiaurėjusios galimybės apsipirkti gyvai parduotuvėse, tai išpopuliarėjo per šį pusmetį elektroninė prekyba. (…) Tik elektroniniais pavedimais galima elektroninėje erdvėje atsiskaityti, tai taipogi didina indėlių populiarumą“, – aiškina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nepaisant didelės rizikos, rekordiškai išaugo nekilnojamojo turto sandorių skaičius. Gyventojas, pirkdamas būstą, ima paskolą iš banko, o pinigai atsiduria pardavėjo sąskaitoje. Tai, anot ekonomistės, taip pat turėjo įtakos, kodėl padaugėjo lėšų lietuvių sąskaitose.
„Didelė dalis būstų yra parduodami iš gyventojo gyventojui. Ir tuo atveju, kuomet šitas sandoris vyksta naudojantis būsto paskola, tai tie pinigai iš bankų keliauja į gyventojų sąskaitas, tas taip pat didina indėlių lygį Lietuvoje“, – priduria I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojų indėliai ir toliau didės bei gali pasiekti net 20 procentų metinį augimą. Tai jaučia ir prekybininkai – mažmeninė prekyba lyginant su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu auga daugiau nei 6 procentais.
