Šiaurės ar Pietų pašvaistė nėra išskirtinis, tik mūsų planetai būdingas bruožas. Šviesų šou, vykstantys dėka įelektrintų dalelių, matomas ir kituose Saulės sistemos kūnuose, tačiau dažniausiai jis fiksuojamos skirtingais šviesos bangų ilgiais.
Dabar mokslininkai atrado, kad pašvaistės gali susiformuoti net ir kometose.
Tarptautinė mokslininkų komanda pasinaudojo duomenimis iš Europos kosmoso agentūros ir atrado, kad kometoje „67P/Churyumov-Gerasimenko“ ultravioletinį spindesį sukuria iš Saulės atkeliaujančios įelektrintos dalelės.
„Iš pradžių manėme, kad ultravioletinės emisijos kometoje 67P buvo reiškinys, kuris dar žinomas kaip „dienos spindesys“, kuomet Saulės fotonai sąveikauja su kometinėmis dujomis,“ – sakė tyrimo bendraautorius, dr. Joel Parker iš „Southwest Research Institute“. „Mes buvome apstulbinti kuomet nustatėme, kad ultravioletinės emisijos yra pašvaistė, sukurta ne fotonų, bet Saulės vėjuose esančių elektronų, kurie ardo vandenį ir kitas komoje esančias molekules bei pagreitėja artimoje kometos aplinkoje. To rezultate atomai suformuoja šią išskirtinę šviesą.“
Pašvaistės Žemėje ir kitose planetose, tokiose kaip Jupiteris, yra magnetinių laukų rezultatas. Tuo tarpu Marse jos įvyksta be magnetinio lauko ir čia jas sukuria Saulės protonai, susiduriantys su silpna Raudonosios planetos atmosfera.
Kometa 67P neturi atmosferos, tačiau turi komą – neryškų, dujinį apvalkalą, sukurtą išsiveržusių dujų, kurios buvo įkalintos lediniame kometos branduolyje. Kuomet elektronai iš Saulės vėjų susiduria su dujomis, tai suformuoja pašvaistę.
Šių šviesų šou atradimas nebuvo lengvas ir tyrimui atlikti komandai prireikė pasitelkti kiekvieną iš „Rosetta“ instrumentų. Šios šviesos nėra tokios, kurias mes matome aukštesnėse Žemės platumose.
„67P/C-G supantis spindesys yra išskirtinis. Gilindamiesi į duomenis, surinktus iš skirtingų „Rosetta“ instrumentų ir sujungus juos drauge, mes atradome, kad šis spindesys yra pašvaistinio pobūdžio: jis sukeltas procesų mišinio, kurių kai kurie buvo matyti Jupiterio palydovuose Ganimede ir Europoje, o kiti – Žemėje ir Marse,“ – pareiškime sakė naujajam tyrimui vadovavusi autorė, profesorė Marina Galand iš Londono Imperatoriškojo koledžo.