V. Jakštas: „Į Seimą kandidatuoju norėdamas pakeisti įstatymo leidimo tvarką“

Aukštaitijos sostinės Nevėžio apygardoje į Seimą kandidatuoja panevėžiečiams gerai pažįstamas ir žinomas, buvęs aplinkosaugininkas, o dabar Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas. Jo kandidatūrą vienmandatėje apygardoje iškėlė Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis. Ir tai nieko keista – V. Jakštas yra šios partijos narys bei Panevėžio skyriaus pirmininkas.

Kodėl politikas dalyvauja Seimo rinkimuose, aiškina labai paprastai: jam svarbi Lietuva, svarbūs aplinkosauginiai dalykai, kadangi yra susidūręs su netobulais teisės aktais, nori juos patobulinti.

– Kodėl kandidatuojate Seimo rinkimuose?

– Esu dirbęs metalo apdirbimo pramonėje inžinieriumi mechaniku, inžinieriumi technologu, inžinieriumi konstruktoriumi, vadovavau techninės informacijos, racionalizacijos ir išradybos biurui, todėl gamybą pažįstu iš vidaus. Beveik trisdešimt metų dirbau aplinkos apsaugoje.

Kartu su Panevėžio krašto verslininkais pasiekėme, kad viena labiausiai Lietuvoje užteršta Nevėžio upė taptų viena švariausių upių, dešimtimis kartų sumažinome išmetamų teršalų į atmosferos orą kiekį Panevėžio mieste.

Dirbdamas minėtose srityse daug kartų esu susidūręs su teisės aktų netobulumais, jų tarpusavio nesuderinamumu, dalyvavau rengiant jų pakeitimo ar naujų teisės aktų projektus. Labai gerai žinau, kaip sunku juos pakeisti ir kiek daug laiko tai atima, o nuo to kenčia verslas, šalies ekonomika, mažėja žmonių pasitikėjimas valstybe.

Į Seimą kandidatuoju norėdamas pakeisti įstatymo leidimo tvarką, kad šis procesas būtų greitesnis, pažangesnis, kad įstatymai būtų vienodai suprantami ir leidėjų ir jų naudotojų, kad jie būtų patrauklesni investuotojams, verslui, Lietuvos gyventojams.

– Koks dėmesys Lietuvos liberalų sąjūdžio rinkimų programoje skiriamas švietimui?

– Mokysime vaikus atsakomybės už savo mokymąsi. Išnaudosime nuotolinio mokymosi galimybes. Plėsime technologijų taikymą mokymo procese. Be to, įgyvendinsime savarankiškos mokyklos koncepciją. Manome, kad reikia daugiau galių ir atsakomybės suteikti mokyklos bendruomenei priimant spendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais.

Sieksime, kad visuomenė suprastų mokytojo profesijos svarbą ir jiems tenkančią atsakomybę. Pagarba mokytojui turi tapti kertine visuomenės nuostata, o pedagogo atlyginimas – ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.

– Programoje, manau, nepamirštas dėmesys kultūrai, sveikatos sektoriui?

– Būtina įtvirtinti kultūros svarbą formuojant šalies įvaizdį ir užtikrinti kultūros prieinamumą visiems. Neįgalieji, tėvai su mažais vaikais privalo lengviau patekti į kultūros įstaigas ir renginius, o menkesnes finansines galimybes turintys negali patirti kultūrinės atskirties. Būtina didinti kultūros sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį iki Švietimo ir Socialinio sektorių atlyginimų lygio bei mažinti biurokratinius barjerus kūrybos visuomenei.

Pirminei sveikatos grandžiai – 25 proc. didesnis finansavimas. Labai svarbu nepamiršti, kad šeimos gydytojas – centrinė sveikatos apsaugos sistemos ašis. Sieksime, kad minimalus gydytojų atlyginimas būtų daugiau nei 3 vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Būtina stiprinti prevencinių programų įgyvendinimą ir mirčių, kurių galima išvengti, skaičių sumažinti 50 proc.

Iki 2022 metų būtina užtikrinti sklandų sistemos e-sveikata veikimą ir visiškai atsisakyti popierinių kortelių. Būtina tobulinti skaidrią vaistų ir gydymo kompensavimo tvarką.

– Lietuvos liberalų sąjūdžio programoje numatytas uždavinys siekti išmanios, tvarios ir žalios Lietuvos. Paaiškinkite kaip?

– Natūrali aplinka ir jos ištekliai yra bendro naudojimo gėris, už kurį esame atsakingi visi. Socialinės priemonės turėtų būti suvokiamos kaip investicija į šio bendro gėrio tausojimą ir išsaugojimą. Siekiant sumažinti žmonių kasdienės veiklos daromą neigiamą poveikį gamtai, būtina investuoti į žmonių švietimą bei socialines kampanijas, skirtas nukreipti žmones gamtai draugiško elgesio link.

Taip ne tik įgyvendinsime tvaraus vystymosi tikslus, bet ir sutaupysime pinigus, kurie būtų skiriami šalinti gamtai žalingo elgesio padarinius.

Liberalų sąjūdis pasisako už duomenimis grįstų, efektyvių ir ekonomiškai patikimų socialinių priemonių taikymą, skatinant gamtai draugišką visuomenės elgesį ir aplinkos pilietiškumą. Tai išskirtinai vykdysime bendradarbiaudami su visuomeninėmis iniciatyvomis bei remdami esamas nevyriausybines organizacijas

– Koks dėmesys bus skiriamas socialinei paramai, kad sumažėtų socialinė atskirtis?

– Socialinė apsauga, kaip investicija į ateitį. Socialinės atskirties mažinimo išlaidas vertiname kaip investicinę veiklą, atsiperkančią vidutinėje ir ilgoje perspektyvoje. Socialinių investicijų prioritetai turi būti sutelkti į jaunimo socializaciją ir emocinio intelekto ugdymą, kadangi vėlesnė asmenų, patekusių į vertybinę atskirtį, integracija į visuomenę žymiai sunkesnė ir valstybei kainuoja daug daugiau.

Žinios, įgyjamos mokykloje, turi būti ne pačiu švietimo tikslu, o tik viena iš priemonių, siekiant susikurti socialiai atsakingo asmens laimingo gyvenimo strategiją ir efektyvios savirealizacijos žmogui perspektyvą. Valstybė turi padėti žmogui ir taip „padėti sau“.

Todėl socialinės atskirties problemas liberalai siūlo spręsti tokiomis socialinėmis investicijomis, kurios sudarytų kiek įmanoma lygesnes galimybes žmonėms, nepaisant jų socialinės padėties, o ne dirbtinai lyginant žmonių pajamas mokestinėmis priemonėmis.

– Pagrįskite, kuo Lietuvos liberalų sąjūdžio programa naudinga Panevėžiui?

– Programa nėra išskirtina kokiam nors vienam miestui ar rajono savivaldybei. Joje numatomos priemonės, kurias įgyvendinus savivaldybės įgautų daugiau savarankiškumo, galėtų greičiau ir daugiau vykdyti įvairių projektų, kurie pagerintų žmonių gyvenimo kokybę toje savivaldybėje, padarytų ją patrauklesnę investuotojams.

Štai keli punktai iš mūsų programos: stiprinsime savivaldybių savarankiškumą ir skatinsime sąžiningą konkurenciją dėl investicijų ir infrastruktūros projektų; savivaldybėms perduosime Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešajai tvarkai užtikrinti, apleistam nekilnojamam turtui tvarkyt; mažinsime savivaldybių biudžetų priklausomybę nuo centralizuotų pajamų perskirstymo ir dotacijų, skatinsime vietinių mokesčių surinkimo galimybes, įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti savo plėtros projektus; tobulinsime savivaldybių skolinimosi reglamentavimą, numatant lankstesnes galimybes reaguoti į situaciją rinkoje.

Pasikartosiu – sieksiu, kad įstatymai būtų patrauklesni investuotojams, verslui, Lietuvos gyventojams, t. y. visoms savivaldybėms, o tuo pačiu Panevėžiui ir panevėžiečiams.