Pasaulį krečianti COVID-19 pandemija keičia paauglių bendravimą. Vis dažniau vaikai su bendraamžiais kalbasi telefonu, internetu, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad gyvo bendravimo eliminuoti negalima. Kaip pasiekti, kad susitikę su draugais paaugliai liktų sąmoningi ir laikytųsi atstumo bei dėvėtų kaukes?
Užrausti vaikams gyvai susitikti su draugais net ir per koronaviruso pandemiją negalima – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėjo gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras. Nepaisant to, kad per pandemiją mokyklose kyla vaikų sergamumas COVID-19, reikia ieškoti galimybių, kaip vaikai galėtų saugiai susitikti. Mat vien bendravimo telefonu ar internetu jiems yra negana.
„Gyvas bendravimas vaikams yra gyvybiškai svarbus, jis užtikrina vaiko teisę į pilnavertę raidą. Ji yra ne tik fizinė, bet ir emocinė, socialinė. Per bendravimą vyksta socializacija. Nuotolinis bendravimas yra atsvara, bet turi būti gyvo ir nuotolinio bendravimo derinys. Vaikai, paaugliai puikiai naudoja technologijas ir jų nereikėtų demonizuoti, aišku jas verta dozuoti“, – sakė D. Pūras.
Vaikų psichiatras pabrėžė, kad gyvai bendraudami, kalbėdamiesi akis į akį mes išmokstame ne tik komunikuoti su kitais, bet ir bendrauti su savimi. Tai susiję su žmogaus saviverte, savęs suvokimu bendraamžių rate.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, dirbančio Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vytauto Usonio, visame pasaulyje pastebimos skirtingos vaikų sergamumo kreivės priklausoma nuo jų amžiaus. Pavyzdžiui, COVID-19 mažiausiai paveikė ikimokyklinio amžiaus vaikus bei pradinukus. Daugiau užsikrėtimo atvejų pastebima paauglių tarpe.
„Pasaulinė statistika rodo, kad tik 1-5 proc. visų infekuotų SARS-CoV-2 virusu sudaro vaikai. Tai tikrai yra nedaug. Dažniausiai vaikai perserga lengvai, kodėl – čia turbūt Nobelio premijos vertės klausimas“, – kalbėjo V. Usonis, pabrėždamas, kad ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje nėra sukaupta pakankami duomenų apie vaikų sergamumą koronavirusu. Jiems sukaupti prireiks ne vienerių metų.
Nors Santaros klinikose yra hospitalizuotų vaikų su COVID-19 diagnoze, visgi apskritai vaikų sergamumas koronavirusu nėra toks ryškus. Vaikams dažniau pasitaiko besimptomė forma, tačiau tai nereiškia, kad vaikas negali užkrėsti COVID-19 bendraamžių, šeimos narių.
Prof. V. Usonis atkreipė dėmesį, kad vaikų vaidmuo pandemijų metu yra ryškus. Tai parodė ir sergamumas gripu, tačiau ir čia duomenys su SARS-CoV-2 yra prieštaringi.
„Vaikai gripu patys serga ir gali sunkiai sirgti, bet vaikai vaidina ypatingą vaidmenį gripo epidemiologijoje. Jie yra labai judrūs: darželis, būreliai, šokiai, muzika, dainos ir per tuos visuomenės kontaktus jie užsikrečia ir parneša virusą namo. Su koronavirusu šito nėra. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad mažų vaikų epidemiologinis vaidmuo nėra didelis, greičiausiai koronavirusu užsikrėtęs vaikas namo viruso neparneš, kodėl – paaiškinimo nėra.
Pamenate, kiek Lietuvoje buvo nerimo atidarant darželius po karantino? Matome, kad darželiai veikia, be abejo, su rekomendacijomis ir tai yra pakankamai saugu. Maži vaikai ir pradinukai iki 10 metų santykinai irgi yra saugūs. Didžiausios rizikos prasideda 10-12 metų su paaugliais. Jie patys užsikrečia ir gali pernešti virusą“, – tikino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius.
Tačiau jei paaugliui, kuris patenka į rizikos grupę, reikia ir gyvo bendravimo su draugais, kaip tai užtikrinti? Kaip žinoti, kad iš namų išėjęs vaikas, bendraudamas su draugais, laikytis 1-2 metrų atstumo, dėvės kaukę, dezinfekuos rankas, kosės ir čiaudės į alkūnę?
Pasak D. Pūro, reikia kalbėti apie tai su vaikais ir jokiu būdu nenaudoti psichologinės prievartos.
„Bendraujant su paaugliais reikia maksimalaus sąžiningumo. Jie labai jaučia blefą ir visada gali pasakyti: o kaip patys elgiatės? Jeigu visi visuomenėje yra susitarę ir to susitarimo laikosi, tai ir paaugliai yra suvaldomi. „Suvaldomi“ gal yra blogas žodis. Paaugliai nemėgsta, kai kas nors iš viršaus juos „užknisa“, – dėmesį atkreipė D. Pūras.
Vaikų psichiatro tikinimu, būtina bendraujant su paaugliais rasti balansą tarp vertimo ir prašymo. Kartu būtina paauglius įtraukti į sprendimų paiešką. Jiems perdavus dalį atsakomybės į rankas galima sulaukti netikėtų rezultatų – paaugliai labai noriai įsijungia į problemos aptarimą ir gali pateikti labai kūrybiškų sprendimų.
COVID-19 pandemijos akivaizdoje taisyklių laikymasis yra ne tik paauglių problema – sako V. Usonis.
„Pasižiūrėkite, koks yra požiūris suaugusių žmonių į COVID-19! Kažkas įvedė karantiną, nes kažkam jo reikia, ne man, kad būčiau saugus. Kažkas mane verčia dėvėti kaukę, kažkas mane leis ar ne eiti į koncertą. Aš manau, kad mūsų šalyje, visose amžiaus grupėse, yra komunikavimo spraga. Reikia, kad žmonės pasijustų šitos situacijos valdymo partneriais, o ne kareivėliais, kuriuos kažkas stumdo, neišskiriant paauglių“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius.
