Prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas reikėtų atkreipti dėmesį į skiepus ir pasidomėti, ar dėl karantino ar kitų priežasčių vaikai nepraleido skiepų pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, antradienį primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, nes į naują kolektyvą ateina skirtingi vaikai, kurie gali nešioti įvairių ligų sukėlėjus. Be to, mokykloje, atsiradus nors vienam infekcijos atvejui, yra labai geros sąlygos jai išplisti“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Pasak jos, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ar pertrūkiai sukelia užkrečiamųjų ligų protrūkius, o laiku nepaskiepytiems asmenims gresia užkrečiamųjų ligų komplikacijos ar net mirtys.
Atidėjus skiepus vėlesniam laikui, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į skiepijamo asmens amžių ir skiepijimo indikacijas, nurodytas vakcinų charakteristikose
Šešerių-septynerių metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo kokliušo, difterijos ir stabligės, taip pat nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito bei raudonukės.
NVSC teigimu, po antrosios skiepų dozės vaikų imunitetas išblėsta, todėl 15-16 metų paaugliams būtina sustiprinančioji vakcinos dozė nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap).
Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę, asmens sveikatos priežiūros įstaigos kiekvienais metais septynerių metų amžiaus ir tuberkuliozės rizikos grupei priklausantiems vaikams (neskiepyti dėl tuberkuliozės, bendraujantys su sergančiaisiais tuberkulioze šeimoje ar kolektyve, dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ar lėtinėmis ligomis ir kt.), turi atlikti tuberkulino mėginius.
Vienuolikos metų mergaitės valstybės lėšomis skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį. Skiepijimą sudaro dvi vakcinos dozės su ne trumpesne kaip šešių mėnesių pertrauka.
