Lietuvoje jau pusantrų metų fiksuojama teigiama migracija: kas mėnesį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Tai – geriausi skaičiai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Nors emigruojančiųjų vis dar daugiau, nei sugrįžtančiųjų, statistiką labiausiai kelia atvykstantys užsieniečiai. Pasak ekonomistų, vadinamosios reemigracijos pikas dar tik prasideda.
Širvintų rajone veikiančioje vandens filtrų gamykloje šiuo metu dirba 5 iš užsienio grįžę lietuviai. Viena jų – ir Jurgita Kasparaitienė. Moteris į šį darbą grįžo po ketverių metų, praleistų užsienyje. Anglijoje Jurgita su vyru turėjo gerai apmokamus darbus, nuomojosi būstą, tačiau sako, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms likti svetur tapo per brangu.
„Susilaukėm mažylės, tai turint vaiką truputėlį yra sudėtinga, nelabai gal apsimoka likti. Kaip visi žino, būsto nuoma yra didelė, vienas tik dirba, kitas liekas su vaiku, išleisti 9 mėn. vaiką į darželį kažkaip gaila, norisi daugiau su juo praleisti (laiko – LRT.lt). Tada skaičiuoji, kad nelabai apsimoka“, – pasakoja iš Anglijos grįžusi lietuvė Jurgita Kasparaitienė.
Anksčiau žiniasklaidoje paskelbus šios gamyklos atlyginimų vidurkį, įmonę užplūdo tiek vietinių, tiek užsienyje gyvenančių lietuvių darbo prašymai. Širvintų rajone veikianti gamykla – viena iš labiausiai keliančių viso rajono algų lygį.
Nors emigracijos mastai vis dar dideli, šių metų rodikliai nuteikia optimistiškai: per pirmuosius šešis mėnesius į Lietuvą atvyko 9 tūkstančiais žmonių daugiau, negu išvyko. Beveik pusę visų atvykusiųjų sudarė anksčiau iš šalies emigravę piliečiai.
Anot „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, reemigracijos pikas tik prasideda. Esą vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių emigracijos kaina tampa didesnė už ten gaunamą ekonominę naudą.
„Atsakymas yra kompleksinis, bet pirmiausiai tai yra faktinis prekių ir paslaugų vartojimas, kuris Lietuvoje auga. Tai reiškia, kad už gaunamą algą žmogus gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, taip pat tai, kiek valstybė duoda nemokamai. Tarkim: sveikatos paslaugų arba švietimo“, – tikina G. Ilekytė.
Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad tokios migracijos tendencijos prognozuotos jau prieš penkerius metus, nes esą Lietuva šiuo metu turi visas sąlygas pritraukti atvykėlius.
„Pavyzdžiui, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje, kuris padidina darbo rinkos patrauklumą, ypač iš trečiųjų šalių imigrantams. Antras toks dėsningumas, kuris buvo formuojamas Lietuvoje jau ilgesnį laiką – tai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Ir trečias, tai stiprėja Lietuvos verslininkų ryšiai su trečiųjų šalių migrantais, sakykime, ir patekti į Lietuvos darbo rinką darosi vis paprasčiau“, – sako B. Gruževskis.
Teigiama migracija šalyje fiksuojama jau pusantrų metų. Tam didžiausią įtaką turėjo trumpam ar ilgesniam laikui gyventi į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai. Dažniausiai – tai ukrainiečiai ir baltarusiai.
Lietuvą savo namais prieš penkiolika metų pasirinko ir italas Daniele. Jis sako puikiai suprantantis, kodėl vis daugiau užsieniečių atranda Lietuvą.
„Lietuva yra ta šalis, kur jeigu yra noras veikti, daryti, yra tikrai daugiau galimybių negu užsieny. Aš manau, užsieny gyventi yra žymiai sunkiau negu Lietuvoje. Italijoje gyventi, turint tokį darbą, kaip aš turiu čia, tai blogiau gyvensi, nes automatiškai kainos, mokesčiai ten žymiai aukštesni. Daugiau neuždirbsi tikrai“, – sako Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Lufino.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 82 tūkstančius užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu.
