Gegužės sniegas atgaivino dirvožemį, bet baiminamasi šalnų



Gegužės viduryje Lietuvoje iškritęs sniegas uogų ir daržovių augintojams žalos nepadarė – jie sako, jog sniegas atgaivino ir prisotino išdžiūvusį dirvožemį. Tačiau baiminamasi šalnų, kurios gali visiškai sunaikinti derlių. 

Praėjusį antradienį didžiąją šalies dalį, išskyrus vakarinę, nuklojo sniegas, be to, nuo antradienio didžiojoje šalies dalyje naktimis būna šalnos.

„Sniegas, galvočiau, yra gerai, nes jis labai gerai atgaivino dirvožemį ir dabar jau jokia sausra nebaisi – labai gražiai praturtino žemę, atgaivino. Jei blogai išgenėti ir suformuoti krūmai, tai tokius truputėlį palaužė, bet kiek skambinau, kiek šnekėjau su šilauogininkais, sausmedžių augintojais, nes jiems aktualiausia, dabar žydėjimas jų, tai žalos nepridarė“, – BNS sakė Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.

Jo teigimu, šalnos kur kas pavojingesnės uogoms, bet jos dar nebuvo tokios stiprios, kad pažeistų augalus.

„Baisu dabar yra šalnos, nes šalna gali visiškai sunaikinti mūsų derlių, nušalti žiedai. Kol kas jos dar nebuvo tokios stiprios, kad matytume pakitimą, nes prieš pat švintant jos įvyksta ir kiek matome, nėra kol kas pažeidimų“, – sakė T. Gurskas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad neseniai pasėtoms daržovėms ar papildomai apsaugotoms šalnos įtakos neturėjo, tačiau daugiau problemų galėjo būti jau sudygusioms bulvėms.

„Tokiu laiku, gegužės vidury, didelių sudygimų nebūna, morkos, burokėliai, svogūnai, jie dar nėra sudygę. (…) Tokioms daržovėms, kaip salotos, tai vėl yra kitokia situacija, bet jas paprastai irgi uždengę su agro plėvele laiko, tai ji apsaugo“, – BNS sakė D. Šateikienė.

„Didžiausia problema galėjo būti su bulvėmis“, – pridūrė ji.

Anot D. Šateikienės, jei šalna prasideda naktį ir laikosi kelias valandas, tuomet ji augalams kenkia stipriau, bet paryčiais jie ištveria lengviau. Be to,  šalnas iki minus 3 laipsnių augalai išgyvena be didesnių nuostolių.

Pavasarinį sniegą ji sakė vertinanti palankiai, jis pasitarnavo kaip laistymo sistema.

„Tiems, kas pasėta, tas sniegas buvo labai gerai, nes uždengė, ištirpo, visos sėklos gavo drėgmės, visi laukai vienodai gavo drėgmės, visiškai kitaip, negu kai laistymas yra, tai tas garantuoja sudygimą daug geresnį negu kai laistai“, – sakė D. Šateikienė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

LHMT: dirvos paviršiuje užfiksuotos pirmosios šalnos

JP Redakcija

K. Navickas: žemdirbiai turėtų domėtis dirvožemio kokybę gerinančiomis priemonėmis

JP Redakcija

Ekstremalūs balandžio orai Pietų Europoje sunaikino didelę dalį vynuogių

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads