Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną.
Migruodami į nerštavietes Sargaso jūroje jie įveikia net 8000 kilometrų atstumą.
Pasiekę tikslą vienintelį kartą gyvenime neršia, o tuomet žūva. Jauni unguriukai keliauja priešinga kryptimi – į gėlus vandenis Europoje, kur praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio teigimu, unguriai – paslaptingos žuvys.
„Atrodo, žuvis pažįstama – visi žino, visi matę, visi valgę. O iš tikrųjų neatsakytų klausimų labai daug. Kad ir ko paklaustumėte, galėtume atsakyti tą patį – iki galo nežinome. Ir tai būtų tiesa. Net apie pagrindinius biologinius ir ekologinius dalykus žinių labai trūksta, nors ir skiriama daug pinigų jiems išaiškinti“, – sako J. Dainys.
