Kalėdų nakties mišių Pradžios maldoje meldžiamės: „Dieve, šią švenčiausiąją naktį užtvindęs tikrosios šviesos srautais, leisk mums džiaugtis danguje ta šviesybe, kurios paslaptis patiriame žemėje.“
Turime suprasti, kad be Dievo šviesos – tikrosios šviesos – tikresnės mūsų gyvenime nėra ir negali būti. Ypač mirties tikrovės tamsos negali nušviesti jokios, kad ir labiausiai spindinčios, žmogaus rankų darbo šviesos, nors pasaulis, atmetęs Dievo šviesą, kuo toliau, tuo labiau mėgina dirbtinai apsišviesti. Iš tiesų tai reikia tik sulaukti Kalėdų nakties ir tikrosios šviesos – kaip paslapties – gimimo: Dievo tapimas žmogumi ir apsigyvenimas tarp mūsų tebelieka tikėjimo slėpiniu. Ne viena karta mėgino šį slėpinį paaiškinti. Vieniems Jėzus Kristus yra ne Dievas, o tik žmogus; kitiems – Dievas, bet ne žmogus; dar kitiems – žmogus, vėliau tapęs Dievu; buvo ir teigiančių, kad jis tik atrodo kaip žmogus.
Visi tokie pasisakymai – tai ankstyvųjų ir dabartinių amžių erezijos. O tiesa yra viena – Dievas tapo žmogumi, gimdamas iš mergelės Marijos, ir nepaneigiamai yra ir Dievas, ir žmogus. Todėl teisingas Kristaus slėpinio priėmimas leidžia mums tikėtis, kad tas, kuris prisiėmė mūsų visišką žmogystę, apdovanos mus savo dievyste prisikėlimo dienoje. Tai ir bus ta šviesybė, kurios paslaptis per Bažnyčią ir Bažnyčioje patiriame čia, žemėje! O, kad pasaulis, kuris kažkodėl ieško ir trokšta tamsos, tai suprastų… O, kad kiekvienas žmogus, kuris neišvengiamai susiduria su tamsa, baime ir mirtimi, tai suprastų… Tada Kalėdose ir ne tik – kiekvieną sekmadienį žinotume, ką švenčiame – tai tikrosios šviesos ir gyvenimo gimimą mumyse ir tarp mūsų!
Žmogumi tapęs Jėzus Kristus yra kitokio, amžino žmogaus gyvenimo galimybė. Reikia tik tikėjimo ir pasitikėjimo, reikia klusnumo ir nuolankumo gyventi ne su laboratoriniu žinojimu, bet su paslaptimi, kurios ir be Dievo negalime išvengti: argi kiekvienas žmogus ne paslaptis? Kai kalbame apie meilę, tiesą, gėrį ir grožį, argi viską žinome? O kur dar kančios slėpinys…
Broliai ir seserys Kristuje, nebijokime nakties, žiemos, gyvenimo tamsos. Juk jau turime tikrąją šviesą – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Tereikia ugdyti savo adventinę kantrybę bei meilės nuolankumą gyventi su paslaptimi. Tai neskamba šiuolaikiškai, bet patikėkit manimi, yra labiau tiesa ir tikrovė, negu kaip vėjas besikeičiančios mados ir nuomonės. Tai daug tikresnė gyvenimo dovana negu ta, kurią galime padėti ar rasti po šventine eglute. Jeigu šitos dovanos neatrasime ir ja nesidalinsime, tikro džiaugsmo taip ir nepatirsime. Nuolat jausime, kad turi būti kažkas tikriau, ilgaamžiškiau ir vertingiau, ko nei pagaminti, nei nupirkti negalima. Tad nesivaikykime tiesos miražų, bet priimkime tikrąją tiesą Kalėdų nakties mišiose. Kai patikėsime, kad Dievas galėjo tapti žmogumi, patikėsime, ir kad žmogus gali tapti Dievu, tai yra, džiaugtis danguje ta šviesybe, kurios paslaptis patiriame žemėje. Iki susitikimo Kalėdų šv. Mišiose su Gimusiuoju ir su mūsų galimybe gimti ir amžinai gyventi Dievo meilės ir šviesos danguje.
Su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Viešpaties 2020 metais!