Valstybės valdomo Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudojamų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą. Tuo metu Vilniaus centrinio pašto aukcionas neatšaukiamas ir vyks ketvirtadienį ir penktadienį.
Šiuo metu vykstantys jų pardavimo aukcionai atšaukiami, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados, BNS pranešė Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė.
Centrinio Klaipėdos pašto aukcionas turėjo vykti gruodžio 16-17 dienomis, o pastato Kauno Laisvės alėjoje – gruodžio 18-19 dienomis. Kauno pašto pradinė pardavimo kaina siekė 3,3 mln. eurų, Klaipėdos – 1,56 mln. eurų.
Klaipėdos paštą nori įsigyti miesto savivaldybė – ji prašė stabdyti aukcioną. Kauno ir Vilniaus savivaldybės pastatų įsigijimo nesvarsto.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalį atšaukė Lietuvos pašto valdybą, o kaip vieną iš motyvų įvardijo jos sprendimą parduoti pastatus.
Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Prieš Kauno pašto pastato pardavimą praėjusį pirmadienį kai kurie visuomeninkai surengė protestą, kuriame savivaldybė buvo raginama perimti paštą savo žinion.
Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dėl planų parduoti šiuos pastatus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių
architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.
