Lietuvoje pastebimai auga socialinio verslo iniciatyva. Gyventojų pilietiškumas, noras prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo skatina žmones kurti socialinį verslą. Ilgai svarstyta socialinio verslo koncepcija virto Socialinio verslo plėtros įstatymo projektu, kuriame jau yra numatomos socialinio verslo steigimo sąlygos ir valstybės paskatos.
Kas gi tas socialinis verslas? Dažniausiai tai tapatinama su socialinėmis įmonėmis, kurios gauna valstybės paskatinimą už įdarbintą negalią turintį žmogų. Tačiau juk socialinių problemų Lietuvoje yra gerokai daugiau.
Įstatymo projekte numatoma, kad socialinis verslas turi vykdyti veiklą tam tikrose nustatytose srityse, pvz., pensinio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, besilaukiančių moterų, profesinės kvalifikacijos neturinčių, prievartą patyrusių, turinčių priklausomybių asmenų integravimo srityse. Taip pat spręsti tam tikras socialines problemas kaip sveikos gyvensenos skatinimas, žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas, neįgaliųjų veiklos sąlygų gerinimas, ligų prevencija, emigracijos mažinimas, atliekų tvarkymas ir kt., bei daugiau nei 80 proc. pelno skirti socialiniam poveikiui.
Valstybė, skatindama socialinį verslą, siūlo valstybės ir savivaldybių turtą suteikti panaudos pagrindais. Taip pat steigiantieji socialinį verslą galės dalyvauti supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, naudotis kitomis smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtomis skatinimo priemonėmis.
Priėmus Socialinio verslo plėtros įstatymą būtų galima taikyti papildomas priemones socialinio verslo skatinimui, pvz., iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Taip pat būtų galima dar labiau paskatinti socialinių paslaugų perdavimą socialiniam verslui savivaldos lygmenyje. Tai būtų naudinga visai valstybei, nes remiantis „Versli Lietuva“ skaičiavimais, pvz., jei viešasis sektorius 2018 m. visa apimtimi būtų perdavęs socialinių paslaugų teikimą nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui, metinis socialinės ekonomikos dydis būtų siekęs 234,83 mln. eurų.
Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad perdavus paslaugas nevyriausybiniam sektoriui, sutaupoma nuo 10 iki 30 proc. paslaugoms teikti skiriamų lėšų, lyginant su tuo, kiek pačioms savivaldybėms kainuoja teikti tas pačias paslaugas. Iki 2030 m. galėtų būti perduota bent 50 proc. visų viešųjų socialinių paslaugų, o tai sudarytų 117 mln. eurų. Darant prielaidą, kad savivaldybės perduodamos paslaugas antraisiais metais galėtų sutaupyti apie 10 proc. socialinių paslaugų biudžeto, o ilgainiui ir visus 30 proc., tai savivaldybių sutaupymai sudarytų 11,7–35,1 mln. eurų per metus.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. 3 ketvirtyje veikė 62 įmonės, kurios gali būti priskirtos socialinio verslo įmonėms. Prognozuojama, kad, priėmus Socialinio verslo plėtros įstatymą, kasmet socialinio verslo subjekto statusą papildomai galėtų gauti apie 30 įmonių. Tokiu būdu po 2–3 metų Lietuvoje galėtų veikti apie 120 socialinio verslo įmonių.
Socialinis verslas Lietuvoje nėra naujiena. Unikalias paslaugas teikiantis „Socialinis taksi“ padeda užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į darbą, ligoninę, universitetą, kiną, teatrą, parduotuvę ar susitikimą.
Nuo 2004 m. Vilniuje veikianti kavinė „Mano guru“ siekia ne tik teikti kokybiškas maitinimo paslaugas, bet ir padėti priklausomybių turintiems asmenims integruotis į visuomenę, vykdant jų profesinę reabilitaciją, propaguoti sveiką gyvenseną. Socialiniame blynų restorane „Pirmas blynas“ dirba neįgalieji tiek virtuvėje, tiek padavėjais ir kt. Senjorų daugiabutis „Orūs namai“ skirtas suteikti vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems senjorams fiziškai, psichologiškai ir finansiškai orią senatvę, padedant jiems įsikurti save išlaikančiose tarpusavio pagalbos šeimynose.
Mano įsitikinimu, Socialinio verslo plėtros įstatymas paskatintų verslą ir miestuose, ir regionuose. Tai taptų priemone, mažinančia atotrūkį tarp valdžios, verslo ir bendruomenių bei suteiktų galimybę efektyviai spręsti socialines problemas.