Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nutarė, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viršijo įgaliojimus nustatydamas kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką.
„Sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.
Sveikatos apsaugos ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime teigiama, kad reaguojant į teismo sprendimą bus parengtos įstatymų pataisos, leisiančios išpildyti teismo reikalavimus.
Sprendime teismas nurodė, kad vaistų kompensavimo tvarka ir apribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme.
LVAT taip pat pripažino, kad ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme.
„Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė“, – nutarė teismas.
Konstatuota ir tai, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos apskaičiavimo tvarkos nustatymu rūpinasi Vyriausybė.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nurodydamas konkrečią duomenų bazę, kuria turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant bazines kainas, nustatydamas konkretų duomenų ėmimo laikotarpį, sveikatos apsaugos ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją.
„Ministras neturėjo teisės poįstatyminiame teisės akte įtvirtinti sankcija teismo pripažintų nuostatų, įpareigojančių grąžinti į PSDF biudžetą tam tikrą išlaidų sumą, jei dėl tiekimo sutrikimo vaistinis preparatas buvo išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno ir dėl to padidėjo kitų tos grupės vaistinių preparatų bazinė kaina bei PSDF biudžeto išlaidos jiems kompensuoti“, – pabrėžiama teismo pranešime.
Teismo sprendimu, neteisėtomis pripažintos ministro įsakymų dalys galios neteks paskutinę šių metų dieną.
Bylą iškelta pagal Seimo narių prašymą patikrinti sveikatos apsaugos ministro įsakymų, nustatančių kompensuojamųjų vaistinių preparatų įrašymo į kainyną tvarką bei kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, teisėtumą.
