Miškingame šalies rajone įkurtoje sodyboje nuotaikingai vasaras leidžianti kauniečių Zitos ir Jono šeima šiandien džiaugiasi kadaise aplankiusia įžvalga pasirūpinti galimybe poilsiauti gamtos apsuptyje. Prieš dešimtmetį, kai šeima ieškojo tinkamos vietos įsikurti užmiestyje, ši mintis dar nebuvo taip aiškiai išreikšta ir vizualizuota.
„Šiuo metu galiu pagrįstai pasakyti, kad sodyba užmiestyje tinkamai gali pasirūpinti tik pensininkai. Kol abu dirbome, savaitgaliai mums nebuvo tokie atpalaiduojantys. Penktadienį vėlai vakare atvažiuodavome į sodybą, savaitgalį skubėdavome kasti, statyti, kloti, tvarkyti, ravėti. Sekmadienį vakare – vėl į miestą“, – juokauja ponia Zita. Gyvenimo atokioje ramioje vietovėje privalumus miestiečiai reikiamai įvertino tik pabaigę savo aktyvią profesinę veiklą.
Jau penkerius metus Zita ir Jonas save vadina pensininkais. Nuosekliai tvarko ir tobulina sodybą, įkurdintą nemenkame 1,2 hektaro ploto sklype. Ir laukia vaikų su anūkais, kurie mielai čia leidžia savaitgalius ir atostogas.
„Šitokio dydžio teritorijos mes neplanavome. Tiek jos ir nereikia, tačiau nebuvo iš ko rinktis“, – kalbėjo ponia Zita. Šeima iš pradžių ieškojo tinkamos vietos Dzūkijoje, iš kur kilę sodybos šeimininkės tėvai. Neradus, dėmesys nukrypo į kitą miškingą rajoną. Buvo parduodami jau suformuoti sklypai su nedidele prieiga prie ežero. Sklypų geometrija ne itin patogi: 22 metrų pločio ir 300 metrų ilgio siauri žemės liežuviai su jau išlietais pamatais reikalavo itin išradingo teritorijos zonavimo plano.
Statokas ežero link vedantis šlaitas prašyte prašėsi alpinariumo, aukščiausioje sklypo vietoje ant jau išlietų pamatų buvo statomas vasarnamis. Įrengus geoterminį šildymą, jame patogu gyventi ir žiemą.
Tik gerokai vėliau atsirado galimybė įsigyti analogišką gretimą sklypą ir taip laimėti daugiau privatumo. Išplatintas sklypas tapo patogesnis, bet investicijų ir priežiūros reikalauja daugiau. Mėgėjams apželdintojams atsivėrusios, regis, beribės erdvės kurti ir puoselėti aplinką išsiplėtė dar labiau.
Sodas ir tvenkinys – vyrų valdos
Iš dalies teritorija nematoma linija taip ir liko padalyta į dvi dalis. Kairėje – ponios Zitos alpinariumai, formuotų augalų kompozicijos, gėlynai, žalios ir žydinčios zonos, dešinėje – išplėstas sodas, kuriame karaliauja ponas Jonas ir jo fantazija: sirpstantis avietynas, šilauogių kampelis, vaismedžiai, vaiskrūmiai, pakeltos daržovių ir prieskonių lysvės, išradingai apželdintas ūkinis pastatas, pūslenių krūmais paslėpta kompostavimo talpa.
Prie išvalyto, kadaise ugniagesiams tarnavusio tvenkinio esanti pavėsinė – vyrų valdos. „Moterims čia negalima, čia mūsų netvarka, įvairūs žvejybos įrankiai“, – diskretiškai nubrėžia ribas ponas Jonas. Bet mielai pasidžiaugia kiekvienu medeliu jau ūgtelėjusiame sode.
„Šilauogės labai gerai dera. Valgome ir avietes. Raudonosios – ankstyvos, geltonos – vėlyvesnės, – pristatė savo ūkį šeimininkas. – Štai kriaušė Conference. Buvo užpuolusi kažkokia liga, specialistai patarė kuo greičiau medelį naikinti, kad neužkrėstų kitų, bet mes su žmona jo pagailėjome. Nurinkome visus ligotus lapelius, juos sudeginome, o dabar vaismedis kasmet mums atsidėkoja stulbinančiu derliumi“.
Puikiai šiemet derėjo abrikosai, slyvos, trešnės, egzotiškoji cidonija. Lazdynai sunkiai įsitvirtina, bet jau brandina vaisius. Žemaūgės obelys kol kas ne visiškai pateisina šeimininko lūkesčius. Išsikerojusios šakos sunkiai atlaiko nemenką derlių, medelius ir jų šakas nuolat reikia ramstyti, tvirtinti, rišti, kad nenulūžtų.
Sunkiausiems darbams samdė rangovus
Natūraliai išaugusius medžius ir krūmus, kuriuos naujakuriai rado prieš dešimtmetį įsigytame sklype, šeimininkai stengėsi išsaugoti, bet jie telkiasi arčiau ežero krašto. O likusioje teritorijoje vežė ir sodino jau ūgtelėjusius medelius – brandaus amžiaus žmonės norėjo greičiau matyti suaugusius medžius. Vieni perkelti augalai puikiai įsikūrė, regis ir nejautė vietos pakeitimo, kiti – skursta arba neišgyveno.
„Sodyba ant kalvos, pučia stiprūs vėjai, ne visiems augalams čia patinka“, – apgailestavo ponia Zita. Didesniuosius augalus sodino profesionalai: formuotas pušis, magnolijų krūmus. Iš Garliavos medelyno atgabenta rimta trijulė – kaštonas, maumedis ir bukas – pritapo puikiai. „Mudu su Jonu norėjome skirtingų spalvų ir formų lajos“, – prisiminė ponia Zita.
Inžinerinį darbą visą gyvenimą dirbę žmonės į sodybos apželdinimą pasižiūrėjo labai rimtai ir inžineriškai. Infrastruktūros įrengimo darbus vykdė, žinoma, specialistai: vietinių valymo įrengimų statyba, vertikalusis geoterminis šildymas, lauko apšvietimas, takų ir aikštelių statyba.
Darbai prasidėjo nuo to, kad šeimininkai atsivežė kelis sunkvežimius didžiulių akmenų. Rieduliai sugulė rangovų išvalytame šlaite. Aplink riedulius buvo formuojama vasarnamį supanti trinkelių zona, takai, vedantys link ežero. Augalų sodinimas – linksmoji darbų dalis. Pradžioje šeimininkams talkino apželdinimo specialistė, bet ilgainiui sodybos kūrėjai suprato, kad niekas kitas jų norų geriau neįgyvendins, nei jie patys.
Vyrauja santūrios spalvos
„Apie augalus nežinojau nieko, pasiklausti nebuvo ko. Informacijos ieškojau specializuotose svetainėse, socialiniuose tinkluose“, – pasakojo ponia Zita, vis dar negalinti ramiai aplenkti nė vieno pakeliui pasitaikančios medelyno ar augalų prekybos aikštelės.
Ponia Zita ne veltui nešioja garsiausio visų laikų Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardę, o jos vaikai gali pagrįstai didžiuotis būdami kūrėjo proproprovaikaičiais.
Meno srityje didžiausiais pasiekimais garsėja ponios Zitos pusbrolis Rimas Čiurlionis. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus į JAV emigravęs lietuvis dailininkas prieš keletą metų viešėjo Lietuvoje ir gimtajame Kaune, pristatė savo tapybos darbus.
Gamta M. K. Čiurlioniui dažnai buvo svarbiausias kūrybinių inspiracijų šaltinis. Dailininko tikslas tapant gamtos motyvą beveik visada buvo ne vien peizažo fiksacija, bet ir jo filosofinis įprasminimas.
Ponia Zita, aplinkybėms susiklosčius taip, kad profesinis kelias ją nuvedė toliau nuo meninės kūrybos, vis ieškojo, kur realizuoti menišką prigimtį. Taip jos laisvalaikį užpildė dekupažo darbai. Daryti tai, ką tikrai nori, moteris nusprendė išėjusi į pensiją. Dabar tapo augalų spalvomis.
Ryškių vienmečių gėlių sodyboje beveik nėra. Aplinkos gražinimui pasirinktos prislopintos natūralios augalų lajos spalvos, santūrus ilgametis grožis.
Bene lengvabūdiškiausias – pavasarinis sprendimas. Pievoje palei paties šeimininko sumeistruotą tvorą susodintos narcizų ir tulpių linijos, kurios pavasarį papuošia patvorį linksmomis spalvomis. Gėlėms nužydėjus, ponas Jonas svogūninių gėlių antžeminę dalį nušienauja kaip ir visą pievą, iki kito pavasario.
Pasireikšti pakanka erdvės visai šeimai
Kai šeimoje gausu menininkų, kiekvienas turi galimybę įnešti savo indėlį. Dukra grafikos dizainerė Eglė padeda suderinti augalų ir medžiagų spalvas, žentas skulptorius Mindaugas vadovavo šią vasarą vykusiems svyrančių gluosnių formavimo darbams. Sūnus geriausiai įvaldęs pinigų uždirbimo meną, vadovauja parduotuvių interjerus kuriančiai kompanijai ir ant jo pečių daugiausiai gula finansinė sodybos projektų dalis.
Vaikai kartais net priekaištauja, kad tėvai mažai leidžia prisidėti prie sodybos ūkio tvarkymo darbų. O šie mano, kad vaikai daug dirba ir džiaugiasi galėdami suteikti prieglobstį poilsiui. „Gal 700 metrų ilgio tvorą tėtis vienas sumontavo. Atvažiavome savaitgalį patalkinti, o jo jau viskas padaryta“, – pasakojo dukra Eglė.
Per dešimtmetį ne tik suvešėjo, suaugo ir savo grožį atskleidė augalai. Kai ką reikėjo taisyti ir keisti. Pavyzdžiui, supuvusius medinius tvoros stulpelius. Kitus pokyčius padiktavo pats gyvenimas. Marti bijojo varlių, tai per pievą atsirado takelis link sūnaus šeimai skirto vasarnamio. Kad takeliu naudotis būtų smagiau ir saugiau, ponas Jonas įrengė takelio apšvietimą. Anūkėliui Rojui pramokus vaikščioti, iškilo būtinybė aplink tvenkinį pastatyti apsauginę tvorelę.
Nesibaigiantys rūpesčiai rūpestėliai. Sodybos šeimininkai, taupydami jėgas, netrumpus atstumus įveikia pasitelkdami riedį. „Tokie atstumai, kur čia privaikščiosi“, – juokauja septintą dešimtį baigiantys Zita ir Jonas, puikiai įvaldę šią daugiau paaugliams skirtą susisiekimo priemonę, ir planuoja naujus aplinkos tvarkymo darbus.
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau