Net 46 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, priimtos 2014 metų birželio 26 dieną, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Parlamentarai bando išsiaiškinti, pasitelkę Konstitucinį teismą, dėl tiesiogiai išrinktų savivaldybių merų įgaliojimų ir ar jie neperžengia ribų bei neprieštarauja Konstitucijai.
Pasirašė ir panevėžiečiai
Kreipimąsi pasirašė ir tiesą bando išsiaiškinti ir Panevėžyje rinkti Seimo nariai Povilas Urbšys ir Bronislovas Matelis.
Nors 2014 metais, kai Seimas po ilgų diskusijų priima sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, „už“ sprendimą balsavo ir Seimo narys P. Urbšys. Politikas net vėliau rašė: „Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.“
Be to, po ketverių metų – 2018 metais – P. Urbšys apsisprendžia ir pats dalyvauja tiesioginiuose merų rinkimuose, o į rinkimus investuoja daugiau nei 15 tūkst. eurų, bet 2019 metų pavasarį savivaldos rinkimuose parlamentaras tiesioginius mero rinkimus pralaimi.
Ir tais pačiais metais, tik rudenį, P. Urbšys pasirašo kreipimąsi į Konstitucinį teismą ir prašo ištirti, ar 2014 metais įteisinti ir jo palaikyti tiesioginiai merų rinkimai neprieštarauja Konstitucijai.
Pavyzdys – Panevėžys
Naujienų portalui JP Seimo narys P. Urbšyss aiškino, kad į Konstitucinį teismą kreipėsi ne tik jis vienas – prašymą pasirašė 46 Seimo nariai.
„Tarp jų ir tie, kurie prieš 5 metus balsavo už tiesioginius merų rinkimus. Ne tik aš balsavau už tokius rinkimus“, – aiškino politikas ir iškart teisinosi, kodėl pasirašė bei pateikė pavyzdį:
„Pavyzdžiui, kai kurie merai pasijunta, kaip ponai dvare. Panevėžyje vis neišsisprendžia Etikos komisijos pirmininko rinkimai. Opozicija siūlo, o valdantieji nepritaria – įvairiai interpretuoja. Pateikiau tokį pavyzdį, kad aiškiau būtų. Manau, reikia, jog Konstitucinis teismas paaiškintų ir išaiškintų tiesiogiai išrinktų merų galias, įgaliojimus, ar jų galios neviršija patikėtos valdžios.“
Piktnaudžiauja
P. Urbšys aiškina, jog jam svarbiausia išsiaiškinti tiesą.
„Šalyse, kuriose demokratijos principai nepaminami, viskas remiasi demokratiniu valdymu, o pas mus – piktnaudžiaujama savo galiomis. Prašymu Konstituciniam teismui norime išsiaiškinti, ar einame teisingu – demokratijos keliu“, – teigė parlamentaras.
Kas svarbesnis?
Tuo taropu ir kitas panevėžietis Seimo narys B. Matelis naujienų portalui JP patvirtino, kad pasirašė dokumentą, bet pradžioje pasitikslino, koks tai dokumentas.
„Tai formalus dokumentas – prašome išaiškinti Konstitucijos 119 straipsnį. Tai susiję su tiesiogiai išrinktais merais. Pagal Konstituciją, pagrindinė valdžia tarybų rankose, o įteisinus tiesioginius merų rinkimus, situacija keičiasi. Tai daugiau teisinė kolizija. Esu nei prieš tiesiogiai išrinktus merus, nei už juos. Rinkimuose žmonės renka tarybas ir merus, jeigu išrenka – tai ir pasitiki“, – aiškino politikas ir tvirtino, kad tegu Konstitucinis teismas išaiškina, kuri institucija stipresnė.
Kur tiesa?
Konstitucijos 119 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse įtvirtintos normos suponuoja vienareikšmę išvadą, kad Konstitucija numato vienpakopę dviejų institucijų savivaldos sistemą, kurioje atstovaujamoji institucija įvardijama savivaldybės taryba. Kita vertus, tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje, akivaizdžiai rodo tiesiogiai išrinkto mero ypatingą padėtį, išskiriantį jį iš kitų tarybos narių.
Todėl prašoma Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar 2014 metais paskubomis keičiant savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, nebuvo sumenkinta savivaldybių tarybų reikšmė.
Iš Konstitucinio teismo 2002 metų gruodžio 24 dienos nutarime pateikto išaiškinimo darytina išvada, kad niekas kitas kaip tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas. Todėl, kaip nurodyta prašyme, kyla pagrįsta abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurios sudaryme (išrinkime) savivaldybės taryba nedalyvauja.