Asteroidas 101955 Bennu, kuris anksčiau buvo žinomas kaip 1999 RQ36, yra anglies turinti Apollo grupės kosminė uoliena, pirmą kartą NASA LINEAR projekto atrasta 1999 metų rugsėjo 11 d.
Tai potencialiai pavojų keliantis objektas, „Sentry Risk Table“ rizikos sąraše „Palermo Technical Impact Hazard Scale“ skalėje įvardinamas antru aukščiausiu reitingu.
Šiuo metu į šią kosminę uolieną yra nusitaikiusi NASA valdoma OSIRIS-REx misija, kuri iki 2023 metų planuoja į Žemę pargabenti objekto pavyzdžius, kurie galėtų padėti mokslininkams nustatyti galimus jo padarinius. Šio kosminio kūno diametras siekia apie 560 metrų.
Asteroidas, du kartus didesnis už žymųjį Apofį, juda link ateityje numatomo susidūrimo su Žeme, ir tyrėjai perspėjo NASA, kad neveiksnumo pasekmės gali būti katastrofinės.
Yra perspėjimų, jog asteroidas 1999 RQ36, judantis link susidūrimo 2182 metais, yra laikomas pavojingiausiu asteroidu Visatoje.
Anot mokslininkės Maria Eugenia Sansaturio, egzistuoja didelė susidūrimo su asteroidu tikimybė. Tačiau jis gali ir neatsitrenkti į Žemę.
Egzistuoja dideli orbitiniai neaiškumai dėl gravitacinės įtakos asteroidui, kuomet jis praskrieja pro Žemę ar kitus objektus.
Šį asteroidą gali paveikti Jarkovskio efektas, kuris apibūdina asteroido išstūmimą iš orbitos kai saulės šviesa vieną asteroido pusę įkaitins labiau nei kitą. Anksčiau NASA neatsižvelgė į šį efektą.
NASA kibs į darbą
NASA naujoji misija nusileis per artimiausius ketverius metus ir tuomet mokslininkai turės visas jiems reikalingas detales, leisiančias jiems įvertinti tikrąją Bennu grėsmę.
OSIRIS-REx padės tobulinti jų supratimą apie Bennu orbitą, neseniai atskleidė vyriausiasis tyrėjas Dante Lauretta iš Arizonos universiteto Mėnulio ir planetinės laboratorijos.
Tai leis perskaičiuoti smūgio tikimybę.
OSIRIS-REx darbas mokslininkams taip pat padės geriau suprasti Jarkovskio efektą.
Bet kuriuo atveju, mokslininkai patikino, kad Bennu nėra pakankamai didelis, kad sunaikintų gyvybę Žemėje.
Toks smūgis, tikėtina, nusiaubtų regioną, tačiau nebūtų pakankamas kad nušluotų nuo Žemės paviršiaus civilizaciją ar sukeltų masinį išnykimą.
Astronomai skaičiuoja, kad tam, jog sukeltų globalaus masto katastrofą, kosminė uoliena turi būti mažiausiai 965 metrų pločio.
Asteroidas, kuris manoma sunaikino dinozaurus, buvo maždaug 9,65 km. skersmens.