Istorijos išsaugojimas yra kiekvieno iš mūsų reikalas. Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, tradiciškai vyksta tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu išsaugome ne vien istoriją, bet ir kiekvieną likimą.
Lietuva žino, kas yra atmintis
Sostinėje skaitymus pirmoji pradėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji ištarė penkis vardus – Marijos Šuišelienės, Janinos Suchodolskajos, Eustacho Ilcevičiaus, Antano Simenausko ir Rožės Karlienės.
„Beveik prieš 80 metų šalis ir mūsų žmonės išgyveno didžiulę tragediją, bet būtent todėl Lietuva žino, kas yra kentėti, Lietuva žino, kas yra gedėti, Lietuva žino, kad yra atmintis, bet taip pat Lietuva žino, ką reiškia laisvė, ką reiškia tikėti, išgyventi ir kurti“, – sakė šalies vadovė.
Panevėžyje jau antrus metus akcija vyksta Nepriklausomybės aikštėje – prasidėjo birželio 14 d. 13 val., ji tęsis iki birželio 15 d. 00:00 val.
Per parą numatyta perskaityti 10 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių vardų bei gyvenimo istorijų.
[quote_box_center] Prisidėjote prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ ir skaitėte tremtinių pavardes? Pasidalinkite savo nuotraukomis su JP skaitytojais. Nuotraukas siųskite el. paštu [email protected] arba čia.[/quote_box_center]
Gimė tremtyje
Pats pirmas skaityti tremtinių ir politinių kalinių vardus pradėjo Panevėžio miesto vicemeras Valdemaras Jakštas.
„Man garbė skaityti vardus ir pavardes tų, kurie negrįžo ir grįžo iš tremties. Pats esu gimęs tremtyje, Sujetichos kaime, Irkutsko srityje. Skaitau pirmą kartą, nors Panevėžyje skaitymai pradėti 2018 metais. Ši akcija labai reikšminga. Į Sibirą buvau nuvažiavęs 2017 metais – tvarkiau tremtinių kapus, stačiau kryžių kapinėse. Beje, aplankiau tą patį kaimą, kuriame gimiau. Todėl man yra labai jautru ir skaudu“, – klabėjo V. Jakštas ir tęsė:
„Skaičiau 70 pavardžių. Kai praverčiau skaitymo lapą, savo artimųjų pavardžių nepastebėjau. Labai nemažai pavardžių. Kita vertus, ne tiek svarbu, kad neskaičiau savo artimųjų pavardžių. Juk ištremta iš Lietuvos buvo daug žmonių ir skaitydamas kitų tremtinių vardus ir pavardes, pagerbiau jų atminimą.“
Pareiga dalyvauti skaitymuose
J. Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Melda Jačiauskienė sakė, kad dalyvauti skaitymuose – svarbu.
„Mano giminės ir artimieji buvo ištremti. Tremtį iškentėjo močiutė, jos sesuo, tėvo brolis ir sesuo. Jie taip ir negrįžo iš tremties. Ten ir palaidoti. Ištremti buvo 1944 metais. Lietuvininkais jie buvo, todėl ir buvo ištremti“, – pasakojo M. Jačiauskienė ir teigė, kad jaučia pareigą skaityti tremtinių ir politinių kalinių vardus, pavardes.
Skaitymai – ir Panevėžio rajone
Prie akcijos prisidėjo ir Panevėžio rajono savivaldybė. Skaitymai šiandien vyko Ramygaloje, Laisvės aikštėje prie paminklo komunistų genocido aukoms, žuvusiems partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.
Susirinkusiems giedant Lietuvos himną Lietuvos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės Ramygalos 11-osios šaulių kuopos vadas Andrius Nerlikas pakėlė Valstybės vėliavą.
Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius padėkojo kraštiečiams už pagarbą tautos istorijai ir palinkėjo vilties bei tikėjimo laisva ateitimi.
Prie paminklo padėtos gėlės, žuvę laisvės kovotojai pagerbti tylos minute.
Iš Vilniaus atvykusi lituanistė, kraštotyrininkė Gražina Navalinskienė ramygaliečiams perdavė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Teresės Birutės Burauskaitės linkėjimus ir priminė, kad daugiausia Lietuvoje karių savanorių būta iš Ramygalos krašto, kurio žmonės šventai saugo istorinę atmintį ir puoselėja gilią pagarbą savo tautos didvyriams, kovotojams už laisvę, tremties kankiniams.
Reikšmingiausiu minėjimo akcentu tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei „Versmės“ leidyklos parengto Ramygalos krašto gyventojų, nukentėjusių nuo sovietų okupacijos režimo, sąrašo skaitymas. Partizanų, jų rėmėjų, lagerių kalinių, tremtinių pavardės buvo surašytos į 90 lapų.
Jas vieną po kitos, paminėdamos ir šių žmonių gyvenimų tragiškų įvykių datas, su didžiule pagarba pradėjo skaityti G. Navalinskienė, tęsė buvusi ilgametė Ramygalos gimnazijos kraštotyros muziejaus vadovė pedagogė Irena Zubauskienė.
Skaitovėms tęsti sąrašą padėjo Ramygalos bibliotekos bibliotekininkė Marytė Čeponienė.
Projektas gimė prieš trejus metus
2016-aisiais, minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, projektas „Misija Sibiras“ pirmą kartą įgyvendino tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu buvo perskaityta 22 000 vardų, pavardžių ir likimų.
Tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija startavo birželio 14 dieną, 13 valandą. Ji tesėsi tol, kol buvo perskaityta 22 000 pavardžių – iki birželio 15-osios, 12 valandos. Per 23 valandas prie akcijos prisidėjo 333 žmonės.
Jungiasi vis daugiau miestų
2017-ais metais akcija tęsėsi toliau, ir istorijos tiltais sujungė Vilnių, Kauną bei Klaipėdą. Buvo skaitomi ankstesnėje akcijoje dar neminėti vardai, visuose trijuose miestuose buvo perskaityta po 20 000 vardų, tad iš viso per parą visoje Lietuvoje nuskambėjo 60 000 tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų. Prie akcijos šiuose miestuose prisidėjo daugiau nei 690 žmonių.
2018-ais akcija išaugo net į 10 didžiųjų Lietuvos miestų: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Mažeikius, Uteną, Jonavą. Akcijos metu buvo įgarsinti 105 000 vardų ir likimų, o prie akcijos tiesiogiai prisijungė daugiau nei 1 000 Lietuvos gyventojų.
Pirmą kartą aukų pavardės skaitomos ir Vašingtone.
1941 metais prasidėję masiniai lietuvių tautos trėmimai, Sibiro kryptimi per visą tremties laikotarpį pasiuntė beveik 300 000 tautiečių. Tai nesuvokiami skaičiai, kuriuos dažnai galima rasti istorijos vadovėliuose, tačiau ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės.
